Vokietijos greitkelyje sustabdytas automobilis. Pareigūnas apeina transporto priemonę, paprašo dokumentų – ir pastebi telefoną prietaisų skydelyje su įjungtu „Waze”. Ekranas rodo artėjantį greičio matuoklį. Vairuotojas aiškina, kad programėlę valdo keleivis, bet tai nesvarbu – bauda vis tiek skiriama vairuotojui. Toks scenarijus Vokietijoje kartojasi vis dažniau, o suma, kurią teko sumokėti kai kuriems vairuotojams, siekė net 100 eurų.
Įstatymas galioja net keleivio telefonui
Vokietijos kelių eismo įstatymo (StVO) 23 straipsnio 1c punktas draudžia vairuojant naudoti ar turėti paruoštą naudoti bet kokį techninį įrenginį, skirtą įspėti apie eismo kontrolės priemones. Oficialiame Bußgeldkatalog šis pažeidimas registruojamas kaip atskira nusižengimo rūšis (Tatbestandsnummer 123618) – tai reiškia, kad tai ne teisinė pilkoji zona, o konkreti, skaičiais pagrįsta sankcija.
Ir čia slypi detalė, kurios daugelis nesitiki: taisyklė taikoma net tada, kai programėlę valdo ne vairuotojas, o keleivis. Vokietijos teismų praktika – tarp jų ir 2023 m. Karlsrūhės aukštesniojo regioninio teismo nutartis – šį aiškinimą taiko nuosekliai. Federalinis Aukščiausiasis Teismas (BGH) galutinio sprendimo dar nepriėmė, tačiau žemesnių instancijų praktika kol kas vienoda: atsako vairuotojas, nesvarbu, kieno rankose buvo telefonas.
Kiek iš tikrųjų kainuoja pažeidimas
Pagal galiojantį Bußgeldkatalog, standartinė sankcija – 75 eurų bauda ir 1 baudos taškas nacionaliniame vairuotojų registre Flensburge. Patikrinome naujausią katalogo redakciją – ši suma ten fiksuojama kaip bazinė norma. Tačiau, kaip primena „Radiozet.pl”, teisminėje praktikoje pasitaikė atvejų, kai už šią funkciją paskirta ir 100 eurų bauda – dažniausiai tada, kai pažeidimas sutampa su kitu, pavyzdžiui, greičio viršijimu ar telefono naudojimu ranka.
Bet ar tai reiškia, kad kiekvienas su įjungtu „Waze” automatiškai rizikuoja? Ne visai – programėlės įdiegimas savaime nėra nusižengimas. Baudžiama tik už aktyviai veikiančią įspėjimo funkciją vairavimo metu, o pareigūnai patikrinti telefono nustatymus turi teisę per bet kokį eismo sustabdymą.
Lietuvoje kitaip – bet riba egzistuoja
Lietuvoje navigacijos programėlės su greičio kamerų įspėjimais lieka visiškai legalios, o kelių policija tokį informavimą laiko saugesnio vairavimo priemone. Draudžiami tik įrenginiai, specialiai sukurti aptikti ar trikdyti greičio matavimo įrangą – radarų detektoriai ir lazerių blokatoriai. „Waze” ar „Google Maps” į šią kategoriją nepatenka, nes remiasi vartotojų duomenimis, o ne policijos signalų aptikimu.
Sunku nepastebėti, kad Lietuvos ir Vokietijos požiūriai į tą pačią technologiją – priešingi. Kol Europoje nėra bendros taisyklės, atsakomybė patikrinti, kas leidžiama konkrečioje šalyje, lieka vairuotojui.
Ką daryti prieš važiuojant į Vokietiją
Kas bent kartą važiavo tranzitu per kelias šalis – žino, kaip lengva pamiršti nustatymą, kuris namuose veikia savaime. Vokietijoje šis „pamiršimas” gali kainuoti 75, o kartais ir daugiau eurų.
- Prieš kertant Vokietijos sieną išjunkite realaus laiko greičio kamerų įspėjimus – tiek savo, tiek keleivio telefone.
- „Google Maps” šią funkciją Vokietijoje kartais išjungia automatiškai, tačiau „Waze” – ne, todėl patikrinkite nustatymus rankiniu būdu.
- Grįžę į Lietuvą funkciją galite drąsiai įjungti atgal – čia ji lieka legali.
