Spūstyje daugelis vairuotojų instinktyviai bando užkimšti kiekvieną atsivėrusį tarpą – pastebi metrą laisvos vietos priekyje ir iškart spaudžia akceleratorių, kad jo neprarastų. Paradoksas tas, kad būtent šis įprotis ir palaiko spūstį gyvą, net kai jokios avarijos ar kelio darbų priekyje nebėra.
Kas blogiau degalų požiūriu – stovėti ar lėtai judėti
Atsakymas nėra vienareikšmis „stovint” arba „važiuojant”. Stovintis automobilis su veikiančiu varikliu degalus naudoja, bet nuvažiuoja lygiai 0 kilometrų – todėl įprastas rodiklis litrais 100 kilometrų tokiomis sąlygomis tampa beprasmis: kuo ilgiau stovima, tuo blogesnė visos kelionės vidutinė sąnaudų statistika. Bet ir nuolatinis šliaužimas – pajudėti kelis metrus, sustoti, vėl pajudėti – irgi neekonomiškas, nes kiekvienam įsibėgėjimui reikia naujos energijos, o dalis jos stabdant tiesiog virsta šiluma. Realybėje blogiausia yra ne pats mažas greitis ar stovėjimas, o dažnas greičio kitimas tarp jų.
Kodėl jūsų vairavimo stilius veikia ir kitus vairuotojus
Čia slypi dalykas, kurio dauguma vairuotojų nesieja su savo elgesiu: kolonoje kiekvienas staigus stabdymas sukelia grandininę reakciją. Vairuotojas priekyje stabdo šiek tiek stipriau, nei būtina, sekantis reaguoja dar stipriau, kad išlaikytų saugų atstumą, o kelios mašinos toliau bangos amplitudė tik didėja – kol galiausiai kažkas sustoja visai, nors priežasties priekyje išvis nebuvo. Tai vadinama „fantomine spūstimi”: ji atsiranda ne dėl avarijos ar susiaurėjimo, o vien dėl to, kaip vairuotojai reaguoja vienas į kitą.
Ar jūsų vienas staigus stabdymas gali sukelti spūstį kilometrą už jūsų? Modeliavimo tyrimai transporto inžinerijoje rodo, kad taip – pakanka vieno pernelyg aštraus manevro tankiame sraute.
Kas bent kartą stovėjo spūstyje visiškai tuščiame kelio ruože, be jokios matomos priežasties, o po kelių minučių eismas vėl tekėjo laisvai – tas iš tikrųjų matė fantominę spūstį savo akimis, tiesiog to nežinojo.
Kaip vairuoti taip, kad mažintum bangą, o ne ją kurtum
Sprendimas paprastas, bet priešingas instinktui: palikti didesnį tarpą iki priekyje važiuojančio automobilio ir naudoti jį kaip buferį. Kai kolona juda netolygiai, priekyje esantys automobiliai gali kelis kartus stabtelėti, o didesnis tarpas leidžia jums toliau lėtai riedėti, nespaudžiant stabdžio kiekvieną kartą. Tikslas – ne važiuoti kuo lėčiau, o sumažinti pačius greičio svyravimus, kurie ir sukuria bangą.
Šis įprotis turi ir šalutinį poveikį – mažiau staigių stabdymų reiškia mažesnį stabdžių dėvėjimąsi bei ramesnį eismą aplink. Jei taip elgtųsi daugiau vairuotojų vienoje kolonoje, fantominių spūsčių bangos silpnėtų, o ne tik jūsų asmeninės degalų sąnaudos.
Kada verta rinktis ilgesnį, bet tolygesnį maršrutą
Kartais ekonomiškiausias sprendimas yra ne išmokti pigiau stovėti kamštyje, o jį apeiti. Kelis kilometrus ilgesnis, bet tolygiai judantis maršrutas gali kainuoti mažiau degalų nei trumpesnis kelias, kuriame pusvalandį tenka nuolat stoti ir vėl pajudėti. Panašiai veikia ir kelionės laiko koregavimas – vos 15–30 minučių anksčiau ar vėliau išvykus, eismo sąlygos kai kuriais maršrutais gali skirtis radikaliai. Planuojant verta vertinti navigacijos programėlėje ne vien atstumą, o prognozuojamą trukmę – ji geriau atspindi tikrąją kelionės kainą. Kartais penkiolika minučių kitaip suplanuota diena reiškia visai kitą kamštį – arba jo visai nebūna…
