Žiemą vairuotojai dažnai stebisi: viename kelyje danga jau nuvalyta ir pabarstyta, o kitur dar matyti sniegas ar slidūs ruožai. Tai nebūtinai reiškia aplaidumą. Valstybinės reikšmės kelių žiemos priežiūra Lietuvoje vyksta pagal aiškią sistemą – penkis priežiūros lygius, kurie nustato prioritetus, darbų laiką ir terminus.
AB „Kelių priežiūra“ primena, kad pirmiausia tvarkomi intensyviausio eismo keliai, jungiantys didžiuosius miestus ir pagrindines transporto arterijas. Mažėjant eismo intensyvumui, keičiasi ir darbų pobūdis, ir tai, per kiek laiko konkretus kelias turi pasiekti nustatytą būklę.
Kodėl vienur valoma dažniau, o kitur – rečiau?
Skirtumą lemia eismo intensyvumas, kelio reikšmė bei saugumo rizika. Intensyviausiuose keliuose net trumpas uždelstas reagavimas gali turėti didelį poveikį eismo srautams, avaringumui ir kelionių laikui. Todėl magistralėse ir pagrindinėse tranzitinėse trasose darbai organizuojami greičiausiai, o mažesnio eismo keliuose taikomi kitokie normatyvai.
„Žiemos priežiūros lygiai leidžia racionaliai paskirstyti techniką ir žmonių resursus taip, kad didžiausias saugumo efektas būtų pasiektas ten, kur eismas intensyviausias“, – sako AB „Kelių priežiūra“ atstovas (kelių priežiūros specialistas).
Penki žiemos kelių priežiūros lygiai: ką jie reiškia praktiškai
Valstybinės reikšmės keliai žiemą skirstomi į penkis lygius. Kiekvienam lygiui apibrėžta, kaip greitai po snygio pabaigos kelias turi būti nuvalytas, kada ir kaip barstoma (ar naudojamos kitos priemonės), bei kiek sniego ant važiuojamosios dalies laikinai gali būti leidžiama esant snygiui ar pustymui.
I priežiūros lygis: intensyviausios trasos ir darbas visą parą
Šiuose keliuose darbai organizuojami 24/7. Sningant keliai valomi nedelsiant, o susidarius plikledžiui ar lijundrai barstoma bet kuriuo paros metu. Kai prognozuojamas slidumas, taikomi prevenciniai barstymai, įskaitant druskos tirpalo purškimo technologiją.
- Nustojus snigti ar pustyti, kelias turi būti nuvalytas ir pabarstytas ne vėliau kaip per 2 valandas.
- Sningant ar pustant leidžiamas iki 4 cm puraus sniego sluoksnis, tačiau prispausto sniego ar ledo būti negali.
- Tipiniai pavyzdžiai: A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, „Via Baltica“, Vilniaus pietinis aplinkkelis (A19), A2 Vilnius–Panevėžys.
II priežiūros lygis: dauguma magistralinių ir intensyviausių krašto kelių
Šiam lygiui priskiriami keliai, kuriuose eismas taip pat labai intensyvus, tačiau darbų organizavimas dažniausiai vyksta nustatytu paros metu. Vis dėlto ryto piko metu numatyti konkretūs terminai, kad vairuotojai svarbiausiais laikais gautų kuo saugesnes sąlygas.
- Darbai vykdomi nuo 4:00 iki 22:00.
- Nustojus snigti ar pustyti, sniegas turi būti baigtas valyti, o susidarius plikledžiui apledėję ruožai pabarstyti ne vėliau kaip per 3 darbo valandas.
- Ryte, esant slidžiai dangai, pirmą kartą barstoma iki 7:00.
- Sningant ar pustant puraus arba šlapio sniego storis gali būti iki 7 cm; prispaustas sniegas ar ledas leidžiamas tik tarpvėžėje iki 2 cm.
III priežiūros lygis: dauguma krašto ir intensyviausi rajoniniai keliai
III lygyje leidžiamos tam tikros laikinos dangos būklės ypatybės, ypač esant nuolatiniam snygiui ar pustymui. Tai svarbu suprasti vairuotojams: net ir vykstant darbams, kelias gali neatrodyti „idealiai juodas“, tačiau turi atitikti normatyvus.
- Darbai vykdomi nuo 4:00 iki 19:00.
- Nustojus snigti ar pustyti, sniegas turi būti baigtas valyti, o susidarius plikledžiui apledėję ruožai pabarstyti ne vėliau kaip per 4 darbo valandas.
- Ryte, esant slidžiai dangai, pirmą kartą barstoma iki 8:00.
- Esant nesudėtingoms sąlygoms gali būti atsitiktinės provėžos iki 2 cm gylio; atsitiktinėse vietose gali būti iki 3 cm puraus arba iki 2 cm prispausto sniego/ledo sluoksnis.
- Sningant ar pustant sniego storis ant važiuojamosios dalies gali siekti iki 10 cm.
IV priežiūros lygis: mažesnio intensyvumo krašto ir rajoniniai keliai
IV lygiui priskiriami keliai, kuriuose eismo intensyvumas mažesnis nei 1000 automobilių per parą. Čia darbų laikas trumpesnis, o barstymas dažniausiai orientuotas į situacijas, kai susiformuoja ledas arba suledėjusio prispausto sniego danga.
- Darbai vykdomi nuo 6:00 iki 18:00.
- Nustojus snigti ar pustyti, sniegas turi būti baigtas valyti, o susidarius plikledžiui apledėję ruožai pabarstyti ne vėliau kaip per 6 darbo valandas.
- Ryte valoma, o susiformavus ledo arba suledėjusio prispausto sniego dangai, barstoma iki 12:00.
- Kai sąlygos nesudėtingos, ant dangos gali būti iki 3 cm puraus sniego ar ledo; prispausto sniego storis nereglamentuojamas, tačiau provėžos jame turi būti ne gilesnės kaip 4 cm.
- Sningant ar pustant sniego storis ant važiuojamosios dalies gali būti iki 10 cm.
V priežiūros lygis: dauguma valstybinės reikšmės rajoninių ir žvyrkelių
V lygyje prioritetas teikiamas minimaliam saugumo lygiui ir kelio tinkamumui naudoti. Barstoma ne „profilaktiškai“, o tada, kai susidaro itin slidi danga, o pirmiausia tvarkomi pavojingi ruožai – įkalnės, nuokalnės, mažo spindulio posūkiai.
- Darbai vykdomi nuo 9:00 iki 18:00.
- Barstomi pavojingi ruožai, kai susiformuoja ledo arba suledėjusio prispausto sniego danga.
- Nepavojingi ruožai barstomi arba šiurkštinami tik atsiradus itin slidžiai dangai, pavyzdžiui, lijundros metu ar susiformavus šlapiam ledo sluoksniui.
- Kai sąlygos nesudėtingos, ant dangos gali būti iki 10 cm puraus sniego; prispausto sniego storis nereglamentuojamas, tačiau provėžos turi būti ne gilesnės kaip 6 cm.
Kaip dažnai technika turi grįžti į tą patį ruožą per ypač sudėtingas sąlygas
Vairuotojai kartais tikisi, kad valymo technika toje pačioje vietoje pasirodys kas valandą. Tačiau normatyvai numato skirtingus grįžimo intervalus, kai meteorologinės sąlygos yra ypač sudėtingos.
- I priežiūros lygis: ne rečiau kaip kas 3 valandas.
- II priežiūros lygis: ne rečiau kaip kas 5 valandas darbo valandomis.
- III priežiūros lygis: ne rečiau kaip kas 8 valandas darbo valandomis.
- IV priežiūros lygis: ne rečiau kaip kas 9 valandas darbo valandomis.
- V priežiūros lygis: ne rečiau kaip kas 18 valandų darbo valandomis.
„Net ir laikantis grafikų, sprendimai priimami pagal realias sąlygas: kritulių intensyvumą, vėją, temperatūrų svyravimus ir eismo situaciją. Mūsų tikslas – mažinti slidumo riziką iki minimumo“, – pabrėžia kelių priežiūros inžinierius (AB „Kelių priežiūra“).
Kas atsako už gatves miestuose ir gyvenvietėse
Svarbu žinoti atsakomybių ribas. AB „Kelių priežiūra“ prižiūri valstybinės reikšmės kelius ir šių kelių tąsą gyvenvietėse. Tuo tarpu už vietines gatves, kvartalų kelius, kiemus ir daugumą šaligatvių atsakingos savivaldybės.
Praktiškai tai reiškia, kad viename mieste važiuojant valstybinės reikšmės keliu, jo danga gali būti tvarkoma pagal valstybinius priežiūros lygius, o už kelių šimtų metrų esančioje savivaldybės gatvėje gali galioti visai kitas darbų organizavimas ir prioritetai.
Kur pranešti apie plikledį, kliūtis ar pavojingas pažaidas
Pastebėjus plikledį, kliūtį, pavojingą duobę ar kitą riziką valstybinės reikšmės kelyje, gyventojai kviečiami pranešti kelininkams. Tai padeda greičiau identifikuoti problemą ir nukreipti techniką ten, kur reikia skubiausiai.
- Trumpasis numeris: 1871
- Telefonas: +370 5 232 9600
- Pranešimo forma internetu: keliuprieziura.lt
- Pažymėjimas navigacinėje programėlėje „Waze“ (informacija patenka į kelininkų informacinę sistemą)
Vairuotojams taip pat verta prisiminti KET principus: žiemą saugus greitis ir atstumas dažnai yra svarbesni už norą „tilpti į įprastą laiką“. Jei kelias priklauso žemesniam priežiūros lygiui, tikėtina, kad danga bus sudėtingesnė ilgiau – todėl kelionę planuokite su laiko atsarga.
Ar jums aiški kelių priežiūros lygių logika? Pasidalinkite savo patirtimi ir nuomone komentaruose.
