Nuo 2026 m. sausio Lietuvos didieji miestai ir kurortai įpareigoti įrengti mažos taršos zonas – teisinis pagrindas jau įsigaliojo, tik be finansinės dalies. Kitaip tariant, mokestis už įvažiavimą į miestą senesniu automobiliu Lietuvoje kol kas neveikia, bet mechanizmas, kuris tai leistų, jau kuriamas. Kaip jis apskritai veikia ir kurią vairuotojų grupę palies labiausiai?
Kas yra mažos taršos zona ir kaip skaičiuojamas mokestis
Mažos taršos zona (angl. Low Emission Zone) – tai miesto teritorija, į kurią įvažiuoti gali tik nustatytus taršos reikalavimus atitinkantys automobiliai. Reikalavimas dažniausiai siejamas ne su automobilio amžiumi tiesiogiai, o su „Euro“ tarša ir gamybos metais.
Reikalavimų neatitinkantiems vairuotojams paprastai numatomas pereinamasis mokestis – valandinis arba dienos. Kaimyninėje Lenkijoje, Krokuvoje, nuo 2026 m. sausio veikiančioje „Švaraus transporto zonoje“ toks pereinamasis tarifas siekia 2,50 zloto už valandą arba 5 zlotus už dieną – tai apie 0,60 ir 1,20 euro. Tačiau ilgainiui, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, reikalavimų neatitinkantiems automobiliams įvažiavimas paprasčiausiai uždraudžiamas.
Kuriuos automobilius įprastai priima, o kuriuos – ne
Reikalavimai benzininiams ir dyzeliniams automobiliams skiriasi. Krokuvos pavyzdžiu, be apribojimų įvažiuoti gali benzininiai automobiliai, atitinkantys „Euro 4“ normą arba pagaminti nuo 2005 m. – tai reiškia, kad priimami net daugiau nei 20 metų senumo benzininiai automobiliai. Dyzeliniams riba griežtesnė: būtina „Euro 6“ norma arba gamybos metai nuo 2014 m.
Būtent čia ir slypi atsakymas, kurią grupę pokytis palies skaudžiausiai. Ne visus senus automobilius vienodai – o pirmiausia senesnius dyzelinius. Benzininis 2006 m. automobilis daugelį tokių zonų praeina, o dyzelinis to paties amžiaus – jau ne.
Kiek automobilių tai realiai liestų
Krokuvos savivaldybės duomenimis, apie 8 iš 10 šiuo metu mieste važinėjančių automobilių jau atitinka reikalavimus. Tai reiškia, kad pereinamasis mokestis ir vėlesnis draudimas paliestų likusią mažumą – dažniausiai seniausius ir taršiausius automobilius. Bet ar mažuma reiškia „nedaug žmonių“? Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių ES, todėl panašaus scenarijaus atveju neatitinkančiųjų dalis čia gali būti gerokai didesnė.
Kaip atrodo teisinė padėtis Lietuvoje
Alternatyvių degalų įstatymas nuo 2026 m. sausio įpareigoja Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, taip pat Birštoną, Druskininkus, Neringą, Palangą ir kelias kitas savivaldybes įrengti mažos taršos zonas. Kauno senamiestyje tokia zona jau veikia, Vilniaus senamiestyje – nustatyta, tačiau rinkliavų ar apribojimų joje kol kas nėra.
Priežastis paprasta: kad zona virstų mokama, pirmiausia reikėtų keisti Rinkliavų įstatymą ir Administracinių nusižengimų kodeksą. Sunku nepastebėti, kad teisinis karkasas jau statomas, o finansinė dalis – tik laiko klausimas. Krokuvos pavyzdys rodo ne tik kryptį, bet ir tai, kokio masto vairuotojų pasipriešinimo tokie sprendimai sulaukia.
Todėl praktinis patarimas tiems, kas dabar renkasi naudotą automobilį ilgesniam laikui: prieš pirkdami senesnį dyzelinį, verta pasitikrinti jo „Euro“ normą ir pirmos registracijos datą – ne tik dėl šiandienos taršos mokesčio, bet ir dėl to, kaip toks automobilis atrodys būsimų miesto zonų reikalavimų akivaizdoje.
