Nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi greičio matavimo kamerų reguliavimo pakeitimai. Naujasis įstatymas daugiausia dėmesio skiria skaidrumui, kelių eismo saugumui ir įrenginių perkėlimui į pavojingiausius kelio ruožus, o ne jų bendro skaičiaus didinimui.
Aiškesnės greičio matavimo kamerų taisyklės
Atnaujintame Kelių eismo saugumo įstatyme nustatyti konkretūs greičio matavimo kamerų įrengimo kriterijai. Dabar jų išdėstymas priklausys nuo avarijų statistikos, eismo srauto ir greičio viršijimo atvejų sunkumo. Pasak ekspertų, šiuo pokyčiu siekiama padidinti efektyvumą ir sumažinti mirčių skaičių didelės rizikos zonose.
- Greičio matavimo kameros bus įrengtos ten, kur per pastaruosius ketverius metus įvyko bent keturios avarijos.
- Bent dvi iš šių avarijų turi būti susijusios su greičio viršijimu arba nesaugaus greičio pasirinkimu.
- Pirmenybė bus teikiama mokyklų zonoms, prekybos centrams ir intensyvaus pėsčiųjų eismo zonoms.
Dėmesys skaidrumui ir ženklams
Kitas svarbus pakeitimas – reikalavimas šalia kiekvieno greičio matavimo kameros įrengti aiškius kelio ženklus. Šalia stacionarių kamerų bus pastatyta daugiau nei 150 ženklų, o šalia vidutinio greičio kontrolės zonų – daugiau nei 250 ženklų. Tai užtikrina, kad vairuotojai iš anksto žinotų apie stebėjimą ir greičio apribojimus.
Vieša informacija
Vyriausybė planuoja viešai skelbti avarijų duomenis. Bendruomenės galės pamatyti, kodėl kamera buvo įrengta konkrečioje vietoje. Ekspertai šį žingsnį pabrėžia kaip itin svarbų siekiant vairuotojų pasitikėjimo ir svarbos saugumui, o ne pajamų surinkimui.
Jokios plėtros, tik perkėlimas
Priešingai nei manoma, kamerų skaičius nedidės. Vietoj to, esami įrenginiai bus perkelti į avaringiausias zonas arba padalinti į trumpesnes atkarpas, jei stebėjimo zona viršija 10 km. Toks metodas leidžia valdžios institucijoms efektyviau stebėti kritiškiausias vietas.
Įgyvendinimo grafikas
Analizės etapas bus baigtas iki 2025 m. pabaigos. Faktiniai perkėlimai ir koregavimai planuojami 2026 m. pirmąjį pusmetį. Procesas apima „Via Lietuva“, Transporto kompetencijų agentūros ir Policijos departamento bendradarbiavimą.
Ko vairuotojai turėtų tikėtis
Lietuvoje vairuotojams tai reiškia labiau matomus ženklus, skaidresnius sprendimus ir griežtesnę stebėseną tose vietose, kuriose yra įrodyta avarijų istorija. Žinia aiški: saugumas yra svarbiausia, ir sistema nebėra vien baudos.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
