75-metis prancūzas kasdien iš pašto dėžutės ištraukia nuo 25 iki 40 baudų už automobilius, kurių niekada nevairavo, iš miestų, kuriuose niekada nebuvo. Bendra reikalaujama suma jau viršijo 180 tūkst. eurų. Visa ši istorija prasidėjo nuo vieno įsilaužimo į el. pašto dėžutę – ir nuskenuoto asmens dokumento, kuris pateko į nusikaltėlių rankas.
Kaip vienas el. laiškas tapo katastrofa
Christianas Derrey, pensininkas iš miestelio šalia Le Havro Normandijoje, 2019 metais tarnybinėje korespondencijoje išsiuntė nuskenuotą savo asmens tapatybės kortelę. Tais pačiais metais kažkas įsilaužė į jo el. pašto paskyrą ir pavogė duomenis. Kelerius metus niekas neįvyko – ir tai, pasak specialistų, būdinga tapatybės vagystėms. Vogti duomenys dažnai „miega” iki tinkamo momento.
2024 m. lapkritį situacija pasikeitė akimirksniu. Kažkas Prancūzijoje įregistravo įmonę pavadinimu „CJM Automobile”, o Derrey buvo įrašytas kaip vienintelis jos vadovas. Pensininkas apie tai nieko nežinojo.
3 000 automobilių vieno žmogaus vardu
Fiktyviai įmonė veikė kaip virtualus automobilių komisas – per internetines platformas pardavinėjo transporto priemones, o pirkėjai registravo savo automobilius per šią bendrovę. Per trumpą laiką per „CJM Automobile” praėjo apie 3 tūkst. transporto priemonių. Kiekviena bauda už greičio viršijimą, stovėjimą draudžiamoje vietoje ar įvažiavimą į riboto eismo zoną automatiškai keliavo pensininko vardu.
Kas yra bandęs ginčyti nors vieną baudą biurokratinėje sistemoje, tas supranta – procesas užima savaitės. O čia jų kasdien ateina dešimtimis.
Mokesčių inspekcijos blokavo sąskaitą net nepatikrinus
Kelios Prancūzijos mokesčių inspekcijos, veikdamos nepriklausomai viena nuo kitos, pradėjo priverstinį išieškojimą. Sen Etjene pensininkui sąskaitoje buvo užblokuota apie 2 950 eurų. Marselyje areštuota dalis jo pensijos. Derrey teigia, kad blokavimas įvyko be jokio išankstinio įspėjimo – institucijos tiesiog vykdė automatinę procedūrą.
Problema ta, kad skirtingos inspekcijos naudoja atskiras duomenų bazes ir tarpusavyje nekomunikuoja. Pensininkas kiekvienoje institucijoje privalo viską aiškinti nuo nulio. Nors policijos komisariatai regione jo bylą jau žino ir sukūrė procedūrą baudų peradresavimui faktiniams pažeidėjams, automatinės sistemos vis tiek siunčia baudas į tą patį adresą.
Kodėl Lietuvos vairuotojams verta apie tai žinoti
Tapatybės vagystė registruojant automobilius – auganti problema visoje Europoje. Nors Lietuvoje registracijos sistema skiriasi nuo prancūziškos, principas lieka tas pats: nutekėję asmens duomenys gali būti panaudoti bet kurioje šalyje. Remiantis „Regitra” rekomendacijomis, savo asmens dokumento kopijos niekada nereikėtų siųsti el. paštu be papildomos apsaugos – vandenženklio ar riboto galiojimo užrašo.
Lietuvos kelių policija taip pat primena, kad gavus nepagrįstą baudos kvitą ar pranešimą apie nežinomą transporto priemonę, registruotą jūsų vardu, reikėtų nedelsiant kreiptis į „Regitrą” ir policiją. Kuo anksčiau problema fiksuojama, tuo mažiau žalos spėja padaryti automatizuotos išieškojimo sistemos.
Ką daryti, kad netaptumėte auka
Prancūzo istorija – kraštutinis atvejis, tačiau pagrindinės pamokos universalios. Asmens dokumento skano siuntimas el. paštu be apsaugos – viena didžiausių rizikų. Jei vis dėlto tenka siųsti kopiją, specialistai rekomenduoja ant jos užrašyti tikslų tikslą ir datą, pavyzdžiui: „Tik sutarčiai su X, 2026-03-13″. Toks vandenženklis apsunkina duomenų panaudojimą kitais tikslais.
Derrey šiandien vis dar kasdien gauna laiškus su baudomis. Policija tiria bylą, bet biurokratinė mašina veikia greičiau nei tyrimas. 180 tūkst. eurų suma ir toliau auga – po keliasdešimt eurų per dieną, už automobilius, apie kuriuos pensininkas niekada net negirdėjo.
