Trečiadienio popietę Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje Linkmenų ir Lvivo gatvių sankryžoje, susidūrė „Audi“ automobilis ir per pėsčiųjų perėją važiavęs paspirtukininkas. Po smūgio vyras su paspirtuku buvo išvežtas į ligoninę, įtariamas peties išnirimas. Incidentas dar kartą priminė, kad vien žalia šviesa šviesofore neužtikrina saugaus eismo.
Kas tiksliai įvyko Linkmenų–Lvivo sankryžoje?
Pirminiais policijos duomenimis, avarija įvyko reguliuojamoje sankryžoje, kurioje įrengta tiek pėsčiųjų perėja, tiek dviračių takas. Būtent pastarasis leidžia paspirtukininkams ir dviratininkams per sankryžą judėti nenulipant nuo transporto priemonės, jei degantis signalas tai leidžia.
Nelaimės metu ir „Audi“ vairuotojui, ir paspirtukininkui šviesoforuose degė žalias signalas. Tačiau vairuotojas privalėjo praleisti per perėją tiesiai važiuojantį paspirtukininką, nes pagal Kelių eismo taisykles pėstiesiems ir dviratininkams (bei paspirtukininkams dviračių takuose) sankryžose suteikiama pirmumo teisė.
Smūgis buvo pakankamai stiprus – paspirtukininkas nuo smūgio nugriuvo, o į įvykio vietą atvykę medikai jį išvežė į ligoninę. Pirminiais duomenimis, nustatytas peties išnirimas ir kiti sumušimai.
Vairuotojo versija: paspirtukas „įšoko“ į perėją 60 km/h greičiu
„Audi“ vairuotojas pareigūnams teigė, kad paspirtukininkas į perėją įvažiavo itin dideliu greičiu – esą apie 60 km/h, todėl jo nebuvo įmanoma laiku pastebėti. Toks greitis šiuo metu nėra oficialiai patvirtintas, tačiau eismo saugumo specialistai sutinka, kad galingesni elektriniai paspirtukai tokius greičius tikrai gali pasiekti.
Eismo ekspertas pabrėžia: „Įvažiuoti į perėją ar dviračių pervažą dideliu greičiu yra pavojinga, net jei dega žalia šviesa. Kuo didesnis greitis, tuo mažiau laiko tiek vairuotojui, tiek paspirtukininkui lieka sureaguoti į bet kokią klaidą ar nenumatytą situaciją.“
Pasak specialisto, tiek vairuotojai, tiek paspirtukų naudotojai neretai vadovaujasi logika „jei man žalia – esu teisus“, pamiršdami, kad pagrindinė taisyklė visada išlieka ta pati – pasirinkti saugų greitį ir įsitikinti, jog judėti tikrai saugu.
Žalia šviesa nesuteikia absoliučios pirmumo teisės
Lietuvos Kelių eismo taisyklės numato, kad žalias šviesoforo signalas leidžia važiuoti ar eiti, tačiau nepanaikina pareigos įsitikinti, jog kiti eismo dalyviai nėra pavojuje. Vairuotojams, sukantiems į kairę ar dešinę, privaloma praleisti per perėją einančius ar dviračių taku važiuojančius žmones, net jei vairuotojui taip pat dega žalia šviesa.
„Žalias signalas nėra „abiems viskas galima“ režimas. Vairuotojas privalo prieš įvažiuodamas į perėją sumažinti greitį ir įsitikinti, kad jo trajektorijoje nėra pėsčiųjų, dviratininkų ar paspirtukininkų“, – aiškina eismo saugos konsultantas. Jo teigimu, analogiškai ir paspirtukininkai turi prisiminti, kad jie nėra nematomi – į perėją būtina įvažiuoti tokiu greičiu, kuris leistų sustoti, jei kas nors suklystų.
Ši taisyklė galioja Lietuvoje ir yra numatyta vietos teisės aktuose. Kitų šalių, pavyzdžiui, kai kurių Vakarų Europos valstybių, reguliavimas gali šiek tiek skirtis, tačiau bendras principas visur panašus – pirmenybė suteikiama pėstiesiems ir dviračių infrastruktūros naudotojams.
Tyrimas tęsiasi, eismas vietoje apsunkintas
Policija pradėjo įvykio aplinkybių tyrimą: bus vertinama transporto priemonių greitis, šviesoforų veikimo režimai, matomumo sąlygos, surinkti liudytojų parodymai ir vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Išvados dėl kaltės tikėtinos vėliau, tačiau jau dabar akivaizdu, kad svarbų vaidmenį turėjo greitis ir dėmesio stoka.
Kol vykdomi tyrimo veiksmai, Linkmenų ir Lvivo gatvių sankryžoje eismas išlieka šiek tiek apsunkintas – dalis juostų ribojamos, vairuotojams tenka lėtinti greitį ir laikytis policijos pareigūnų nurodymų.
Kodėl tokie incidentai dažnėja Lietuvos miestuose?
Elektriniai paspirtukai per kelerius metus tapo neatsiejama Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų eismo dalimi. Jais važiuojama į darbą, universitetą, parduotuvę ar tiesiog laisvalaikiu. Tačiau infrastruktūra ir eismo įpročiai ne visuomet spėja prisitaikyti prie šios naujos realybės.
Eismo specialistai pastebi kelias pagrindines problemas:
- per didelis paspirtukų greitis, ypač artėjant prie sankryžų ir perėjų;
- vairuotojų dėmesio stoka – žvilgsnis nukreiptas į kitus automobilius, o ne į dviračių taką ar perėją;
- aiškių ribų tarp pėsčiųjų ir paspirtukų zonų trūkumas kai kuriose sankryžose;
- vis dar nepakankamas supratimas, kad paspirtukininkas – pilnavertis eismo dalyvis, kuriam taip pat taikomos taisyklės.
„Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose turime mišrią infrastruktūrą, kur vienoje vietoje susikerta automobiliai, pėstieji, dviratininkai ir paspirtukininkai. Kuo daugiau skirtingų dalyvių, tuo daugiau rizikų – todėl visiems tenka dalintis atsakomybe“, – sako eismo organizavimo specialistas.
Kaip vairuotojams ir paspirtukininkams išvengti panašių susidūrimų?
Ekspertai nuolat kartoja, kad tragiškų pasekmių neretai pavyktų išvengti laikantis kelių paprastų, bet nuosekliai taikomų taisyklių. Rekomenduojama:
- vairuotojams prieš perėjas ir dviračių pervažas visada sumažinti greitį, net ir esant žaliai šviesai;
- sukant į kairę ar dešinę, pirmiausia dairytis ne tik į priešpriešinius automobilius, bet ir į dviračių taką bei šaligatvį;
- paspirtukininkams mažinti greitį artėjant prie sankryžų ir perėjų – 15–20 km/h dažnai pakanka saugiam kirtimui;
- naudoti žibintus ir ryškesnes aprangos detales, kad važiuojant būtų lengviau pastebėti iš toliau;
- prisiminti, kad net ir turint pirmumo teisę, fizinė trapių eismo dalyvių padėtis visada prastesnė nei automobilio salone sėdinčio žmogaus.
Išvados
Trečiadienį Vilniuje įvykusi avarija primena, kad konfliktai tarp automobilių ir elektrinių paspirtukų nėra vien statistika – tai realūs žmonės, patiriantys traumas ir ilgalaikes pasekmes. Tyrimas dar tik prasidėjo, tačiau jau dabar aišku, kad žalias signalas šviesofore neatleidžia nei vairuotojo, nei paspirtukininko nuo atsakomybės pasirinkti saugų greitį ir įsitikinti, jog kelias tikrai laisvas.
Kiekvienas toks incidentas tampa proga peržiūrėti savo įpročius: ar tikrai lėtinate prieš perėją? Ar važiuojate tokiu greičiu, kokį pats laikytumėte saugiu, jei toje vietoje būtų jūsų artimasis?
Kokia jūsų nuomonė apie elektrinių paspirtukų ir automobilių santykį Lietuvos miestuose? Ar pasitaiko panašių situacijų jūsų kelyje? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose.
