7 405 eurai. Tiek vidutiniškai daugiau kainuoja naujas elektromobilis, palyginti su benzininiu analogu – rodo naujausi Italijos rinkos duomenys. Bet tikroji staigmena laukia po trejų metų, kai kainų santykis apsiverčia visiškai priešinga kryptimi.
„Quattroruote Professional“ analizė už 2026 m. II ketvirtį atskleidžia, kodėl didžiausia elektromobilio išlaidų dalis gali slypėti ne degalinėje ar įkrovimo stotelėje, o vėliau – perparduodant automobilį.
Elektromobilis brangesnis jau pirkimo momentu
Vidutinė naujo elektromobilio mažmeninė kaina Italijoje siekė 64 017 eurų, tuo tarpu benzininio automobilio – 56 612 eurų. Skirtumas – 7 405 eurai, arba apie 13 proc. benzininio automobilio kainos. Tokią kainų proporciją lemia akumuliatorių savikaina, dažnas elektromobilių pozicionavimas aukštesniuose segmentuose ir turtingesnė bazinių versijų komplektacija.
Po trejų metų padėtis apsiverčia
Didžiausias skirtumas atsiskleidžia po 36 mėnesių eksploatacijos: benzininis automobilis vidutiniškai išlaiko 61 proc. pradinės vertės, elektromobilis – tik 48 proc. Tai reiškia, kad benzininis prarado 39 proc. vertės, o elektromobilis – 52 proc.
Rodiklis | Benzininis automobilis | Elektromobilis |
|---|---|---|
Vidutinė mažmeninė kaina | 56 612 € | 64 017 € |
Išlaikyta vertė po 3 metų | 61 proc. | 48 proc. |
Vidutinė vertė po 3 metų | 36 240 € | 31 696 € |
Elektromobilis pirkimo metu buvo 7 405 eurais brangesnis, tačiau po trejų metų jo vertė yra 4 544 eurais mažesnė. Bendra kainų pozicija tarp abiejų variklio tipų apsiverčia beveik 12 tūkst. eurų suma. Panašią tendenciją neseniai patvirtino ir Prancūzijos rinkos analizė: „Renault Zoe“ per penkerius metus prarado 65 proc. katalogo kainos, „Dacia Spring“ – 53 proc.
Sąžininga pastaba: rezidualinių verčių vidurkis pagal atskirus modelius nėra tapatus dviejų bendrų kainų santykiui, ypač kai modelių ir versijų krepšeliai skiriasi segmentais.
Kodėl elektromobiliai nuvertėja sparčiau
Bet ar tai reiškia, kad kaltas vien pats elektromobilis? Ne visai – didžiausią įtaką daro aplinkos veiksniai. Technologijos progresas čia pats svarbiausias: trejų metų senumo elektromobilis turi konkuruoti su naujais modeliais, siūlančiais didesnį nuvažiuojamą atstumą, greitesnį įkrovimą ir geresnį akumuliatoriaus temperatūros valdymą. Subsidijos naujiems automobiliams mažina realią pirkimo kainą, bet nepadidina naudoto egzemplioriaus vertės – o rinką papildo vis daugiau iš lizingo sutarčių grįžtančių elektromobilių.
Rinkoje visi kalba apie ateities technologijas. Perpardavimo skelbime svarbiausia lieka viena raidė – SOH. Neapibrėžtumas dėl akumuliatoriaus būklės tebėra pagrindinė nuvertėjimo priežastis – ne todėl, kad kiekvienam senesniam elektromobiliui prireiks brangios baterijos keitimo, o todėl, kad bendros, visuotinai pripažintos jos patikros sistemos vis dar trūksta. Kai kurių gamintojų, tarp jų „Renault“, akumuliatoriai saugomi iki 8 metų arba 160 tūkst. km, bet garantija galioja tik iki tam tikros minimalios talpos ribos.
Ką tai reiškia lizingo bendrovėms – ir naudotų EV pirkėjams
Vertės kritimas ypač skaudus ilgalaikės nuomos ir lizingo bendrovėms, nes mėnesinė įmoka skaičiuojama pagal numatomą automobilio kainą sutarties pabaigoje. Jei bendrovė planavo parduoti automobilį už 35 tūkst. eurų, o rinka siūlo tik 30 tūkst., skirtumą padengia pati bendrovė. Panašią riziką jau viešai įvardija ir Lenkijos automobilių nuomos sektorius – o ta pati logika galioja ir Lietuvos lizingo bei ilgalaikės nuomos rinkai, kur elektromobilių dalis parkuose sparčiai auga.
Pirmojo savininko nuostolis dažnai tampa antrojo pirkėjo galimybe – naudotą elektromobilį įsigyjantis žmogus gauna modernią techniką už gerokai mažesnę katalogo kainos dalį. Svarbiausi kriterijai tokiu atveju lieka tie patys: akumuliatoriaus SOH patikra, realus nuvažiuojamas atstumas ir likusi gamintojo garantija – o ne vien pati skelbimo kaina.
