Nuo 2026 m. sausio Vokietija vėl moka iki 6000 eurų paramos kiekvienam, perkančiam elektromobilį. Per pirmąjį pusmetį šalyje parduota 368 tūkst. tokių automobilių – 48 proc. daugiau nei prieš metus, rodo „Car Sales Statistics“ duomenys. Atrodytų, gera žinia tiek pirkėjams, tiek klimato tikslams. Bet Berlyne jau skaičiuoja kitą lygties pusę: kuo daugiau elektromobilių keliuose, tuo mažiau pinigų iš degalų mokesčių patenka į biudžetą. Ir būtent čia prasideda tikroji istorija apie elektromobilių mokesčius – ne apie tai, kiek moka valstybė, o apie tai, kiek greitai ims mokėti patys vairuotojai.
Vokietija: 48 proc. šuolis, kurio niekas nesitikėjo tokio greito
Vokietijos degalinėse litras benzino kainuoja apie 2,10 euro – rašo „Deutsche Welle“. Iš šios sumos 1,14 euro sudaro mokesčiai: energetikos mokestis (47 centai dyzelinui, 65 centai benzinui), taršos mokesčio dalis ir PVM. Kol degalų parduodama daug, biudžetas gauna nemažai. Kai vis daugiau vairuotojų persėda į elektromobilius, ši srovė plonėja.
Vokietijos statistikos tarnybos duomenimis, 2016 m. degalų mokesčiai atnešė 37 mlrd. eurų, o 2025 m. – jau tik 33 mlrd. Prie Skaitmeninimo ir transporto ministerijos veikianti mokslinė taryba skaičiuoja dar toliau: iki 2050 m. pajamos iš energetikos mokesčio gali sutirpti iki 5 mlrd. eurų. Taryba rekomenduoja veikti dabar, kol biudžeto skylė dar nedidelė – tačiau, kaip rašo „Deutsche Welle“, ši rekomendacija kol kas lieka be atsako.
Kuo daugiau elektromobilių – tuo mažiau privilegijų
Vaizdas, kurį Vokietija dar tik pradeda matyti, kitose Europos šalyse jau realybė. Kuo didesnė elektromobilių dalis rinkoje, tuo mažiau valstybė linkusi juos lepinti:
- Norvegija – 95 proc. naujų automobilių yra elektriniai; pagal ACEA duomenis, čia nebeliko nei pirkimo subsidijų, nei mokesčių lengvatų naudojimui, išskyrus atleidimą nuo pirkimo mokesčio.
- Danija – 68 proc. perkamų automobilių elektriniai; subsidijų pirkimui nėra, bet registracijos mokestis lieka 60 proc. mažesnis.
- Nyderlandai – apie 40 proc. rinkos; dar galioja fiskalinės paskatos ir 30 proc. mažesni naudojimo mokesčiai.
- Italija – tik 6 proc. rinkos; subsidija siekia iki 11 tūkst. eurų, o pirmus penkerius metus kelių mokesčio nemokama visai, vėliau – 75 proc. įprasto tarifo.
Ar tai reiškia, kad Vokietija po kelerių metų atsidurs ten pat, kur šiandien Norvegija? Ryšys tarp rinkos dalies ir paramos dydžio atrodo per daug nuoseklus, kad būtų atsitiktinumas. Vieni skaičiuoja procentus posėdžių salėse, kiti – kiek liko baterijos iki artimiausios įkrovimo stotelės.
Miunsterio universiteto tyrėjai jau siūlo sprendimą: mokestį pagal nuvažiuotus kilometrus arba vinjetės sistemą, kai vairuotojas iš anksto sumoka už tam tikrą laikotarpį. Panašų kelią – nuo 2028 m., po 9 euro centus už kilometrą – jau pasirinko Jungtinė Karalystė.
Ką tai reiškia Lietuvai
Lietuvoje elektromobilis kol kas moka mažiausiai iš visų. Nuo 2025 m. taikomas taršos mokestis pagal CO2 emisiją elektromobiliams lygus 0 eurų, o už taršesnį automobilį gali tekti sumokėti iki 870 eurų per metus. APVA fiziniams asmenims tebemoka iki 5 tūkst. eurų už naują ir iki 2,5 tūkst. eurų už naudotą, ne senesnį kaip 4 metų elektromobilį; programa nuo liepos pabaigos vėl priima paraiškas, o 2026–2028 m. laikotarpiui skirta 20 mln. eurų.
Bet pirmieji signalai apie pasikeitimą jau yra. Vilniuje nuo pernai liepos elektromobiliai mėlynojoje zonoje moka beveik tiek pat, kiek įprasti automobiliai – nemokama pirma valanda liko, bet visa kita teko prisitaikyti prie bendrų taisyklių. Smulkmena? Gal ir taip. Bet ji rodo tą pačią kryptį, kuri jau matoma Vokietijoje ar Danijoje.
Redakcijos vertinimas
Redakcijos vertinimu, Lietuvai iki Vokietijos ar juo labiau Norvegijos scenarijaus dar toli – elektromobilių šalyje kol kas nedaug, o APVA skiriamos sumos artimiausius metus veikiausiai tik didės… Bet Europos pavyzdys rodo aiškią tendenciją: kuo sėkmingesnė elektromobilių politika, tuo greičiau ateina klausimas, kas apmokės tuštėjančius kelių fondus.
