Norvegijos kelių informacijos tarybos (OFV) duomenimis, rugpjūtį baterinės transporto priemonės sudarė rekordines 98,7 proc. visų naujai registruotų lengvųjų automobilių – aukščiausią mėnesio rodiklį šalies istorijoje. Bet įdomiausia šįkart – ne pats procentas, o tai, kas vyksta tarp gamintojų, kovojančių dėl likusios rinkos dalies.
Rinka traukiasi, o EV dalis vis tiek auga
Rugpjūtį Norvegijoje registruoti 13 451 nauji lengvieji automobiliai – bendras rinkos dydis sumažėjo 3,4 proc., palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai. Prieš metus elektromobilių dalis siekė 96,9 proc., liepą – 97,6 proc. Nuo metų pradžios grynieji elektromobiliai jau sudaro 97,8 proc. visų naujų lengvųjų automobilių registracijų. Kitaip tariant, benzininiai, dyzeliniai ir hibridiniai automobiliai Norvegijoje tapo statistine mažuma.
Toyota vejasi Tesla – ir atotrūkis tirpsta
Metų pradžioje „Tesla“ vis dar išlieka didžiausia marke Norvegijoje, tačiau jos registracijos sumažėjo apie 11 proc. Tuo tarpu „Toyota“ padidino registracijų skaičių net 46,4 proc., o atotrūkis tarp abiejų markių per metus sumažėjo nuo 9 173 iki vos 3 740 automobilių. Ar tikrai „Tesla“ dar ilgai išliks lydere, jei tendencija tęsis tokiu pat tempu?
Pačiame rugpjūtyje geriausiai sekėsi „Volkswagen“ – markė tapo populiariausia per mėnesį, aplenkdama tiek „Toyota“, tiek Kinijos gamintoją „Xpeng“. Populiariausiu modeliu tapo „Volkswagen ID.4“ su 710 registracijų, antroje vietoje – „Toyota bZ4X“ (630), trečioje – „BMW iX3“ (486).
Kinijos gamintojai auga sparčiausiai
Ryškiausias pokytis – Kinijos markių „Xpeng“ ir „BYD“ bendra rinkos dalis. Rugpjūtį jos kartu užėmė 11,4 proc. rinkos, palyginti su vos 4,9 proc. prieš metus – tai daugiau nei dvigubas augimas per vienus metus. Tai rodo, kad konkurencija Norvegijos rinkoje nebe tik tarp „Tesla“ ir tradicinių Europos ar Japonijos gamintojų – Kinijos markės tampa realiu trečiuoju veikėju.
Kas lieka nepaliesta elektrifikacijos
OFV pastebi, kad dekarbonizacijos klausimas Norvegijoje vis mažiau susijęs su naujų lengvųjų automobilių pardavimais – naujoji rinka jau praktiškai visa elektrinė, tad kitas didelis iššūkis – atnaujinti seną, vis dar iš dalies vidaus degimo varikliais varomą, automobilių parką. Komercinis transportas irgi juda lėčiau: naujų furgonų segmente elektrinių modelių dalis rugpjūtį siekė tik 44,9 proc., o dyzelis šioje kategorijoje vis dar tvirtai laikosi.
Lietuvoje situacija kitokia – kovo mėnesio duomenimis, nauji elektromobiliai sudarė apie 20 proc. visų tuometinių naujų registracijų, o dyzeliniai automobiliai tebesudaro didžiąją dalį bendro keleivinių automobilių parko. Kol Norvegija sprendžia, kaip elektrifikuoti seną parką, Lietuvai kol kas aktualesnis klausimas – kaip paspartinti patį perėjimą prie elektromobilių naujuose pirkiniuose.
