Belgijoje jau užfiksuota daugiau nei dvidešimt „shimming” atvejų degalinėse. Ta pati technika pastebėta ir Ispanijoje. Principas paprastas ir todėl pavojingas: į mokėjimo terminalo kortelių skaitytuvą įmontuojamas plonas lustas, kuris per mokėjimo momentą perima duomenis ir pakeičia nurašomą sumą. Pinigai keliauja ne į degalinės sąskaitą – o į sukčių. O vairuotojas apie tai sužino tik tada, kai peržiūri banko išrašą.
Shimming: kuo skiriasi nuo skimming ir kodėl sunkiau pastebėti
„Skimming” – seniau paplitęs sukčiavimo būdas, kai ant bankomato ar terminalo užklijuojamas visiškai netikras prietaisas, imituojantis tikrą. „Shimming” veikia kitaip: naudojamas plonas lustelis, įstatomas tiesiai į kortelių skaitytuvo angą. Jis beveik nematomas iš išorės ir nekeičia terminalo išvaizdos.
Tai reiškia, kad standartinis patikrinimas – ar prie terminalo nieko nepriklijuota, ar skaitytuvą galima pajudinti – šiuo atveju nepadeda. Shimming lustelis yra viduje.
Kai kurie sukčiai papildomai montuoja miniatiūrinę kamerą, fiksuojančią PIN kodą. Turint ir kortelės duomenis, ir kodą, sąskaitą galima ištuštinti visiškai.
Kodėl degalinės – pagrindinis taikinys
Shimming ypač paplito neprižiūrimose degalinėse – ten, kur nėra kasininko ir mokama tiesiai prie kolonėlės. Automatizuotos degalinės veikia visą parą, patikros jose mažesnė, o mokėjimo terminalo galima prieiti be liudytojų.
Sukčiai taip pat sąmoningai renkasi mažesnes sumas ir daug aukų. Jei iš vienos kortelės nurašoma 20–30 eurų daugiau – daugelis to nepastebi iš karto. Tik vėliau, peržiūrėdami išrašą, žmonės pastebi, kad kažkas nesutampa. O tada – jau per vėlu tikrinti terminalą.
Belgijos policija šią tendenciją fiksuoja jau kurį laiką. Ispanijoje, kur vasarą vyksta daug Lietuvos vairuotojų, panašūs atvejai taip pat pranešti.
Kaip apsisaugoti: praktiniai patarimai
Belgijos policija rekomenduoja kelis konkrečius veiksmus. Pirma – atkreipkite dėmesį, ar terminalas reaguoja normaliai. Jei kortelių skaitytuvas atrodo palaidas, juda arba turi neįprastų elementų – nemokėkite prie jo.
Antra – mokėkite bekontakčiu būdu arba eikite mokėti į parduotuvę. Bekontaktis mokėjimas neperduoda duomenų per kortelių skaitytuvą tokiu pačiu būdu kaip įkišama kortelė – shimming lusteliai šiuo atveju yra mažiau veiksmingi.
Trečia – reguliariai tikrinkite banko sąskaitos išrašą. Ne kartą per mėnesį, o bent kartą per savaitę – ypač po kelionių. Shimming transakcijos dažnai nutinka praėjus kelioms dienoms po faktinio mokėjimo, kai sukčiai bando praleisti duomenis.
Ketvirta – jei pastebite įtartiną nurašymą, nedelsdami blokuokite kortelę ir kreipkitės į banką. Ankstyvas pranešimas padidina galimybę susigrąžinti pinigus. Nors pranešimas policijai nėra privalomas, jis rekomenduojamas – duomenys apie sukčiavimo vietas padeda nustatyti modelius.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojui
Lietuva šiuo metu didelių shimming incidentų degalinėse viešai nefiksuoja. Tačiau Lietuvos vairuotojai reguliariai važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Ispaniją – ir šiose šalyse mokėjimas prie automatizuotos degalinės kolonėlės yra kasdienybė.
Paprasčiausia taisyklė keliaujant: jei galite pasirinkti – mokėkite bekontakčiu būdu arba viduje. Jei terminalas atrodo neįprastai – važiuokite į kitą degalinę. Ir tikrinkite sąskaitą grįžę namo – ne po mėnesio.
