Skelbime – nepriekaištingos būklės automobilis, švarus salonas, jokių įbrėžimų. Nuotraukos aiškios, ryškios, be jokių abejonių. Problema ta, kad tokio automobilio realybėje gali ir nebūti – dirbtinis intelektas dabar leidžia sukčiams per kelias minutes sukurti arba „pagerinti“ nuotraukas taip, kad jos atrodytų tikros, nors realus automobilis gerokai prastesnės būklės arba jo apskritai nėra.
Kodėl nuotrauka nebeįrodo nieko
Iki šiol geros kokybės nuotrauka buvo vienas patikimiausių orientyrų vertinant skelbime siūlomą automobilį. Generatyvaus dirbtinio intelekto era tai pakeitė – sukčiai gali sukurti visiškai naują vaizdą arba paredaguoti tikrą nuotrauką taip, kad paslėptų įlenkimus, korozijos požymius ar susidėvėjusį saloną. Kartais nuotrauka apskritai nevaizduoja jokio realaus, egzistuojančio automobilio – ji sugeneruota nuo nulio, siekiant sukurti patrauklų vaizdą potencialiai aukai.
Tai reiškia, kad net techniškai kokybiškas skelbimas su daugybe nuotraukų nebegarantuoja, jog automobilis egzistuoja būtent tokios būklės, kokia pavaizduota. Vien nuotraukų peržiūra, kadaise laikyta pakankama pirminiam patikrinimui, šiandien tokia nebėra.
Kaip atpažinti dirbtinio intelekto sukurtą nuotrauką
Sukčiavimo atpažinimas pasunkėjęs, bet ne neįmanomas. Verta atkreipti dėmesį į kelis požymius: nenatūralius atspindžius ant kėbulo ar langų, per tobulą apšvietimą be jokių šešėlių, keistai suformuotus valstybinio numerio simbolius arba fone matomus objektus, kurie neatitinka skelbtos vietos. Taip pat įtartina, jei visos nuotraukos daromos vienodu kampu arba fonas per daug „švarus“, tarsi automobilis būtų iškirptas ir įklijuotas.
Papildomas požymis – tekstas ant ženklų, lipdukų ar prietaisų skydelio, kuris atrodo iškraipytas, neįskaitomas arba nelogiškas. Dirbtinio intelekto vaizdų generatoriai vis dar dažnai nesusitvarko su smulkiu tekstu ir simetrija, todėl atidžiai priartinus nuotrauką galima pastebėti nenatūraliai atrodančius užrašus ar detales, kurios nesiderina viena su kita.
Tačiau patikimiausias būdas apsisaugoti – ne bandyti atpažinti klastotę vien iš vaizdo, o patikrinti patį automobilį ir jo istoriją nepriklausomais būdais.
Ką daryti prieš perkant Lietuvoje
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – asmeninis susitikimas ir apžiūra gyvai. Jei pardavėjas vengia susitikti, siūlo atsiųsti automobilį per tarpininką arba prašo iš anksto pervesti dalį ar visą sumą – tai rimtas įspėjamasis signalas. Legalus pardavėjas neturėtų prieštarauti, jei norite automobilį apžiūrėti su savo mechaniku ar bent jau atvykti pamatyti jį gyvai, prieš priimant bet kokį sprendimą.
Antra – patikrinkite VIN kodą per nepriklausomas duomenų bazes. Lietuvoje ir platesniu mastu ES tam galima naudoti tarptautines VIN patikros paslaugas (pavyzdžiui, „Carvertical“ ar panašias), kurios parodo ridos istoriją, eismo įvykius, ankstesnius savininkus ir kitą su transporto priemone susijusią informaciją. Skelbime nurodytas VIN kodas turi sutapti su realiu automobilio VIN, kurį galima rasti ant kėbulo, po priekiniu stiklu arba registracijos dokumentuose.
Jei skelbime VIN kodo apskritai nėra arba pardavėjas jo nenoriai suteikia, tai savaime įtartina – sąžiningam pardavėjui slėpti šią informaciją nėra jokios priežasties. Papildomai galima patikrinti, ar automobilis nėra ieškomas ar areštuotas, kreipiantis į „Regitros“ elektroninius patikros įrankius arba užsakant platesnę istorijos ataskaitą.
Trečia – nepasitikėkite vien nuotraukomis apibūdinant automobilio būklę. Paprašykite pardavėjo atsiųsti neapdorotą (RAW arba tiesiai iš telefono, be redagavimo programų) nuotrauką arba trumpą vaizdo skambutį, kurio metu galėtumėte paprašyti parodyti konkrečias detales – variklio numerį, konkrečią įbrėžimo vietą ar tam tikrą kampą, kurio originaliame skelbime nebuvo. Sukčiui, dirbančiam su neegzistuojančiu automobiliu, tokį prašymą įvykdyti bus sunku arba neįmanoma.
Kodėl sutartis – jūsų geriausia apsauga
Net radus tinkamą automobilį ir susitikus su pardavėju gyvai, būtina tinkamai įforminti sandorį. Pirkimo–pardavimo sutartyje būtina aiškiai nurodyti pinigų sumokėjimo momentą ir būdą – geriausia, kad piniginis atsiskaitymas vyktų tik po to, kai abi pusės pasirašo sutartį ir apžiūri automobilį kartu.
Sutartyje verta fiksuoti ir automobilio būklę apžiūros metu – ridą, matomus defektus, komplektaciją – kad vėliau, kilus ginčui, būtų aiškus atskaitos taškas. Jei perkate iš privataus asmens, o ne salono, papildomai patikrinkite, ar sutartyje nurodyti duomenys (vardas, pavardė, asmens dokumento numeris) sutampa su asmeniu, su kuriuo bendraujate gyvai – kartais sukčiai naudoja svetimus arba suklastotus dokumentus tarpininkaudami sandoryje.
Verta žinoti ir tai, kad sukčiavimas parduodant neegzistuojantį ar iš esmės kitokios būklės automobilį Lietuvoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį (sukčiavimas). Nukentėjusysis turėtų nedelsdamas kreiptis į policiją, išsaugodamas visą susirašinėjimą, skelbimo nuorodą ir pervedimų įrodymus – tai reikšmingai padidina galimybę susigrąžinti pinigus arba bent identifikuoti sukčių.
Galiausiai – jei pasiūlymas atrodo pernelyg geras, kad būtų tiesa (žymiai žemesnė kaina nei rinkos vidurkis, idealios nuotraukos be jokių trūkumų, skubėjimas sudaryti sandorį), tikėtina, kad taip ir yra. Technologija tik pakeitė įrankius, kuriuos naudoja sukčiai – pagrindiniai atsargumo principai liko tie patys: apžiūrėk gyvai, patikrink dokumentus, nemokėk iš anksto.
Autoplius ir kitose Lietuvos skelbimų platformose pirkėjas gali papildomai pasinaudoti platformos vidinėmis pranešimo apie įtartiną skelbimą funkcijomis – tai padeda pačiai platformai greičiau pašalinti sukčiavimu grįstus skelbimus ir apsaugoti kitus potencialius pirkėjus, net jei jums pačiam pavyko klastotę atpažinti laiku.
