Kai kurie automobiliai rūdija greičiau nei kiti – ir kova su korozija dažnai primena kovą su vėjo malūnais. Mechaninį gedimą galima pašalinti didesne ar mažesne kaina, o rūdys turi savybę nuolat grįžti. Švedijos automobilių žurnalas „Vi Bilägare“ jau daugiau nei 30 metų vertina apsaugą nuo korozijos pagal aiškią skalę nuo 1 iki 5 balų – ir naujausi rezultatai duoda konkretų atsakymą, kurios markės saugiausios.
Kaip iš tikrųjų tikrinama apsauga nuo korozijos
Automobiliai, patenkantys į „Vi Bilägare“ testus, perduodami mokslininkams iš Stokholmo bendrovės „Rostskyddsmetoder“, su kuria žurnalas bendradarbiauja nuo 1989 metų. Specialistai endoskopu tikrina dažų nuostolius ir visas kėbulo detales, ypač uždarus profilius – tas vietas, kurių niekada nepatikrintų eilinis žurnalistas ar pirkėjas.
Papildomai vertinama mastikos, drenažo sistemos, cheminių dangų kokybė bei konstrukcinių elementų „medžiaginės savybės“ – ekspertai netgi sugeba prognozuoti, kiek laiko gamyklinė mastika ar vaškas išliks „skystas“, kol pradės trūkinėti ir praleisti drėgmę.
Kurios markės šiandien saugiausios
Aktualaus reitingo gamintojų vidurkis siekia 3,1 balo iš 5. Geriausią apsaugą nuo korozijos turi:
- Porsche – 5,0 balo
- Jaguar – 4,7
- Nio – 4,5
- BMW – 4,1
- Audi ir Mini – po 4,0
- Mercedes – 3,9
- Renault – 3,7
- Volkswagen ir Seat – po 3,6
Įdomu tai, kad prie vidurkio ar žemiau jo atsidūrė ir kai kurios markės, kurių niekas nepriskirtų prie „silpnų“ – pavyzdžiui, Volvo (3,0), Alfa Romeo (3,0) bei Kia/Hyundai (2,9).
Kurios markės atsilieka labiausiai
Blogiausiai apsaugos nuo korozijos atžvilgiu pasirodė šios markės:
- Ford ir Toyota – po 2,2
- DS, Fiat, Hongqi, Lynk&Co, Mitsubishi, Range Rover, Subaru ir Suzuki – po 2,0
- Honda – 1,8, žemiausias rezultatas visame reitinge
Ar tai reiškia, kad Honda automobilis tikrai surūdys greičiau už kiekvieną kitą markę? Ne būtinai konkrečiu atveju – bet statistiškai, gamyklinės apsaugos požiūriu, ji šiuo metu atsilieka labiausiai.
Senesni modeliai – konkretūs balai
Švedai skelbia duomenis ir apie senesnius, iki 15–20 metų amžiaus modelius. Dauguma japoniškų modelių (Honda Accord, Civic, CR-V, Jazz; Toyota Auris, Avensis, Yaris, Prius, RAV4; Mazda 2/3/5/6; Suzuki Swift, Subaru Forester, Outback, Impreza; Mitsubishi Colt, Lancer, ASX) gavo po 2 balus – vidutinę, bet ne katastrofišką apsaugą. Prasčiausiai iš viso sąrašo pasirodė Fiat Doblo (2003) ir Peugeot 1007 (2005) bei 4007 (2008) – kiekvienas gavo tik 1 balą, taip pat Subaru Legacy (2003–2004) ir Jeep Cherokee (2012–2015) – irgi po 1 balą.
Kodėl japoniški automobiliai rūdija dažniau, nei tikimasi
„Rostskyddsmetoder“ atstovai paaiškina esminį skirtumą: japonų gamintojai daugiausia remiasi gruntais ir cheminėmis apsaugomis dažymo etape, o europiečiai dažniau užpildo uždarus profilius vašku ir naudoja klasikinį galvaninį cinkavimą. Ilgainiui pastarasis metodas suteikia geresnę apsaugą – jis atsparesnis mechaniniams pažeidimams.
Būtent dėl šios priežasties nemažai Honda, Mazda, Toyota, Subaru ar Suzuki savininkų po pirkimo pagrįstai renkasi papildomą antikorozinį apdorojimą. Naujesniuose automobiliuose papildoma problema – plastikiniai dangteliai ir veltinio garso izoliacija, kurie kaupia drėgmę ir, ekspertų vertinimu, tampa tikra „rūdžių perykla“. Tinkamas konservavimas turėtų apimti šių dangčių nuėmimą ir apsaugą priemonėmis, kurios kuo ilgiau išliks „skystos“, be polinkio trūkinėti.
Ką tai reiškia Lietuvos pirkėjui
Redakcijos vertinimu, ši statistika ypač aktuali Lietuvos rinkai – čia žiemą keliai gausiai barstomi druska, o temperatūra svyruoja nuo giliai neigiamos iki teigiamos, o tai korozijos procesą tik pagreitina. Renkantis naudotą automobilį iš žemesnį balą gavusių markių sąrašo, verta iš karto planuoti papildomą antikorozinį apdorojimą arba bent jau atidžiai patikrinti ratų arkas, slenksčius ir kėbulo dugną prieš pirkimą.
