„Automobilis parduodamas be garantijos, pretenzijos nepriimamos” – tokia frazė skelbimuose ir pirkimo–pardavimo sutartyse atrodo kaip galutinis taškas. Daugelis pirkėjų, ją perskaitę, mano, kad sugedus automobiliui po savaitės liks tik gūžtelėti pečiais. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Lietuvos teisė šiuo klausimu sako kai ką visai kito – ir viskas priklauso nuo to, iš ko perkate.
Esminis skirtumas: iš įmonės ar iš privataus asmens
Visa apsaugos apimtis priklauso nuo vieno dalyko – ar pardavėjas yra verslininkas (autosalonas, prekybininkas, įmonė), ar privatus fizinis asmuo. Kai naudotą automobilį perkate iš verslo subjekto, jums, kaip vartotojui, galioja privaloma įstatyminė garantija, kylanti tiesiogiai iš teisės aktų, o ne iš pardavėjo geros valios. Jokia sutarties formuluotė „be garantijos” šios apsaugos panaikinti negali – įmonei parduodant naudotą prekę vartotojui, tokia sąlyga tiesiog neturi teisinės galios.
Ką sako Civilinis kodeksas
Pagal Civilinio kodekso nuostatas, perkant iš verslininko galioja mažiausiai dvejų metų atitikties garantija nuo automobilio perdavimo dienos. Svarbiausia detalė – įrodinėjimo našta: jei trūkumas paaiškėja per pirmuosius metus nuo perdavimo, laikoma, kad jis egzistavo jau pardavimo momentu, nebent pardavėjas įrodo priešingai. Kitaip tariant, ne pirkėjas turi įrodinėti, kad gedimas buvo iki pirkimo, o pardavėjas turi įrodyti, kad jo nebuvo. Šalys gali susitarti dėl trumpesnio termino naudotoms prekėms, bet jis negali būti trumpesnis nei vieneri metai.
O jei perku iš privataus asmens
Bet ar tai reiškia, kad perkant iš privataus žmogaus jokios apsaugos nėra? Ne visai. Ir šiuo atveju galioja CK 6.333 ir 6.338 straipsniai: pardavėjas privalo perduoti techniškai tvarkingą, pagal paskirtį naudoti tinkamą daiktą, o pirkėjas reikalavimus dėl trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo perdavimo. Skirtumas tas, kad čia įrodinėjimo našta tenka pirkėjui – jis turi įrodyti, kad trūkumas atsirado iki automobilio perdavimo arba dėl priežasčių, buvusių iki perdavimo. Tai gerokai sudėtingiau nei vartotojo atveju, bet visiškai neapsaugotas privataus sandorio pirkėjas nėra.
Kada garantija negalioja
Įstatyminė garantija nėra beribė. Pardavėjas neatsako už trūkumus, apie kuriuos pirkėjas sutarties sudarymo metu žinojo arba negalėjo nežinoti – todėl jei sutartyje aiškiai išvardyti konkretūs defektai (pavyzdžiui, „netvarkinga pavarų dėžė”), vėliau dėl jų pretenzijų reikšti nebegalima. Taip pat garantija neapima natūralaus nusidėvėjimo: naudotas automobilis dėl amžiaus ir ankstesnės eksploatacijos savaime skiriasi nuo naujo, todėl tikėtis nepriekaištingo veikimo negalima. Bet, kaip yra išaiškinęs Aukščiausiasis Teismas, tinkamumas naudoti pagal paskirtį nereiškia vien „įmanomumo” važiuoti patiriant didelius nepatogumus ar nuolatines papildomas išlaidas.
Kada pardavėjo atsakomybė didžiausia
Griežčiausiai įstatymas gina pirkėją tada, kai pardavėjas nuslepia esminius trūkumus. Jei paaiškėja, kad automobilis buvo skenduolis, virintas iš kelių kėbulų, apvirtęs ar turi atsuktą ridą, o pardavėjas apie tai nutylėjo – pirkėjas gali savo pasirinkimu reikalauti pakeisti daiktą, sumažinti kainą, neatlygintinai pašalinti trūkumus ar atlyginti jų šalinimo išlaidas, o esminio pažeidimo atveju – nutraukti sutartį ir susigrąžinti pinigus. Atsuktos ridos atveju teismų praktikoje realiausias rezultatas dažnai yra kainos sumažinimas, o sutarties nutraukimas įmanomas tik įrodžius, kad automobilis dėl to iš esmės neatitinka poreikių, buvusių pirkimo metu.
Ką daryti pastebėjus trūkumą
Svarbiausia – nedelsti. Pirkėjas netenka teisės remtis trūkumu, jei per protingą laiką po to, kai jį pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui. Todėl pastebėję gedimą, iš karto raštu (el. paštu ar registruotu laišku) informuokite pardavėją, aiškiai nurodydami, kokių reikalavimų automobilis neatitinka, ir išsaugokite visą susirašinėjimą. Jei pardavėjas – įmonė, o susitarti nepavyksta, galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), kuri vartojimo ginčus nagrinėja ne teismo tvarka… būtent tinkamai ir laiku atlikti formalūs žingsniai dažnai nulemia, ar pavyks apginti savo teises, net kai sutartyje juodu ant balto parašyta „be garantijos”.
