Ne taip seniai nealkoholinis alus buvo tik nedidelis rinkos segmentas. Sunku buvo rasti žmogų, kuris atvirai prisipažintų juos mėgstantis. Tai buvo gėrimai, kuriuos užsisakydavo beveik su gėda, kai nenorėdavo išsiskirti tradicinį alų geriančioje kompanijoje. Tačiau šiandien nealkoholinis alus vis labiau populiarėja. Ar jie iš tikrųjų saugūs vairuotojams? Kodėl vis daugiau žmonių renkasi nealkoholinį alų?
Ar tikrai nealkoholiniame aluje nėra alkoholio?
Lietuvoje parduodamo nealkoholinio alaus sudėtyje gali būti iki 0,5 proc. alkoholio, tačiau paprastai jo koncentracija būna mažesnė. Net jei aluje yra artima leistinai alkoholio dozė, tai iš tikrųjų yra minimali koncentracija, kuri niekaip nepaveikia psichomotorinių gebėjimų ar gebėjimo susikaupti. Nuo tokio silpno alaus neįmanoma prisigerti, nes mūsų organizmas sugeba jį metabolizuoti greičiau, nei alkoholio koncentracija kraujyje didėja su viena po kitos einančiomis gėrimo porcijomis. Dažnai daugiau alkoholio būna, pavyzdžiui, kefyre ar raugintuose agurkuose.
Ar nealkoholinis alus yra sveikas?
Jis tikrai daug sveikesnis už alų, kurio sudėtyje yra alkoholio. Net jei nekalbėsime apie alkoholio poveikį organizmui ir apie tai, kad jis yra labai priklausomybę sukelianti psichoaktyvioji medžiaga, nealkoholinis alus yra mažiau kaloringas nei alkoholinis (nes alkoholyje taip pat yra kalorijų) ir apskritai daug mažiau kaloringas nei populiarūs saldinti gazuoti gėrimai. Išimtis iš šios taisyklės gali būti nealkoholinis aromatizuotas alus su didele saldžių sirupų (įskaitant populiarų, pigų, bet dietologų vieningai kritikuojamą gliukozės-fruktozės sirupą), karamelės, sulčių ir kitų priedų priemaiša.
Kaip ir kitų gėrimų atveju, prieš geriant patartina atidžiai išstudijuoti etiketę. Be to, įprasta, kad ant aromatizuoto alaus etikečių nurodomi du receptūros variantai, pavyzdžiui, sveikesnis, kuriame yra paprasto cukraus ir sulčių, ir prastesnis, praturtintas gliukozės-fruktozės sirupu. Su kokios sudėties alumi susiduriame konkrečiame butelyje, galime sužinoti, pavyzdžiui, pagal konkrečią raidę ar skaičių gamybos partijos numeryje. Jei yra du variantai, galima daryti prielaidą, kad daugumoje butelių yra prastesnis variantas.
Kalbant apie cukrų (t. y. angliavandenius), klasikiniame nealkoholiniame aluje yra daugiau sudėtinių cukrų, kurie vis dėlto yra sveikesni nei fruktozė ar gliukozė, kurių dedama į gazuotus gėrimus. Taigi metas kalbėti konkrečiau: 100 ml kolos gėrimo turi apie 42 kalorijas, maždaug tiek pat, kiek tipiškas šviesus alkoholinis alus, o tamsus alkoholinis alus – net apie 20 kalorijų. 70 kcal/100 ml. Šviesaus nealkoholinio alaus 100 ml energinė vertė yra 19 kcal (daugiau nei perpus mažesnė nei kolos).
Verta žinoti, kad dėl savo sudėties nealkoholinis alus yra puikus, natūralesnis izotoninių gėrimų pakaitalas – jis tinka elektrolitams papildyti, pavyzdžiui, po intensyvios treniruotės ar sunkaus darbo. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad alus, įskaitant ir nealkoholinį, yra apetitą skatinantis gėrimas.
Alus be alkoholio – ne alkoholikams
Nepriklausomai nuo to, ar kalbame apie alų, kuriame iš tikrųjų nėra nė miligramo alkoholio, ar apie alų, kuriame alkoholio yra pėdsakų, priklausomybių specialistai sutaria – žmonės, kurie kada nors turėjo problemų dėl alkoholio, turėtų atsisakyti tokio gėrimo. Kodėl? Tai, kad žmonės, kurie gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, neturėtų susidurti net su mažomis alkoholio dozėmis, yra gana akivaizdu. Tačiau problema su tikrai nealkoholiniu alumi gali būti ta, kad jo gėrimas taip primena alkoholinio gėrimo vartojimą (išskyrus svaiginamąjį poveikį), kad gali tapti stimulu, sukeliančiu staigų atkrytį – vien auksinio gėrimo su puta vaizdas, alaus kvapas ir skonis gali sukelti alkoholiko potraukį alkoholiui.
Lengvas alus, radleriai – ne vairuotojams ir ne dviratininkams
Be nealkoholinio alaus (ir alaus, kurio alkoholio kiekis neviršija 0,5 proc.), rinkoje atsiranda vis daugiau aromatizuoto alaus, kurio alkoholio kiekis yra nedidelis, maždaug 1-2 proc. Kai kurie iš jų yra vadinamieji radleriai – paprastai tai alus su dideliu sulčių ar limonado priedu. Pats pavadinimas „radler“ rodo, kad tai yra dviratininkams skirtas alus, ir iš tiesų, maždaug prieš 100 metų Bavarijoje jis buvo sukurtas būtent dviratininkams. Tačiau laikai pasikeitė, ir Lietuva nėra Bavarija.
Mūsų nuomone, bet kokie eksperimentai ar skaičiavimai, kiek silpnesnio alaus galima išgerti nebijant, kad bus viršyta leistina alkoholio norma kraujyje (arba iškvėptame ore), Lietuvoje realybėje yra pernelyg rizikingi. Tai, kaip organizmas reaguoja į alkoholį, priklauso ne tik nuo konkretaus žmogaus fiziologinių savybių, bet ir nuo jo esamos būsenos (nuovargio, būklės, vartojamų vaistų ir daugelio kitų).
Tiesa, kad labai sunku išsiblaivyti išgėrus alaus, kuriame yra 2% alkoholio, tačiau jei, pavyzdžiui, policija jus sustabdys netrukus po tokio gėrimo ir paprašys papūsti į alkotesterį, alkoholio koncentracija iškvėptame ore gali viršyti leistiną ribą. Žinoma, po kelių minučių ji gali vėl sumažėti, tačiau geriausiu atveju tuomet atitinkamais intervalais jums bus atliekami papildomi alkotesteriai (kad policijos pareigūnas galėtų nustatyti, ar alkoholio koncentracija mažėja, ar didėja), o byla vis tiek gali atsidurti teisme. Tokioje situacijoje kai kurie žmonės iš karto siūlo vairuotojui pareikalauti atlikti alkoholio kiekio kraujyje testą (burnoje likęs alkoholis testo nesuklastos), tačiau jie pamiršta, kad tokiu atveju pareigūnas vis tiek pasiliks įtariamojo vairuotojo pažymėjimą – kol bus gauti testų rezultatai, o jie atliekami ne iš karto, nes mėginiai keliauja į įgaliotas laboratorijas. Tai, deja, gali užtrukti iki mėnesio.
