2024 m. Lietuvos kelių infrastruktūros sektoriui buvo istoriniai metai, kai buvo investuota rekordinė suma – 943 mln. eurų. Tačiau prasidėjus 2025 metams kelių finansavimo perspektyvos atrodo ne tokios optimistinės. Neseniai vykusiame „Kelių forume’25“ „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas pripažino laukiančius iššūkius, tačiau pabrėžė, kad bendrovė yra pasirengusi tęsti infrastruktūros gerinimą, pasitelkdama strateginį planavimą ir tvarius finansavimo modelius.
Istoriniai metai kelių plėtrai
Praėjusiais metais Lietuva patyrė didžiausias istorijoje investicijas į kelių infrastruktūrą, finansuojamas iš įvairių šaltinių:
- 582 mln. eurų iš Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP)
- 186 mln. eurų iš bankų solidarumo įnašų, skirtų dvejopos paskirties keliams gerinti
- 171 mln. eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų
Siekdama dar labiau stabilizuoti finansavimo srautus, „Via Lietuva“ užsitikrino 50 mln. eurų trumpalaikės paskolos sutartį iki 2024 m. pabaigos. Šios investicijos leido iš esmės atnaujinti ir naujai plėtoti platų Lietuvos kelių tinklą.
2025: Sumažintas biudžetas, strateginis dėmesys
2025 m. bendras kelių infrastruktūros finansavimas bus sumažintas iki 800 mln. eurų – gerokai mažiau nei ankstesniais metais. Šių metų finansavimo šaltinių pasiskirstymas yra toks:
- 583 mln. eurų iš KPPP
- 158 mln. eurų iš ES fondų
- 59 mln. eurų iš bankų solidarumo įnašų
Nepaisant finansinių sunkumų, „Via Lietuva“ išlieka optimistiška. „Šiais metais daugiausia dėmesio skirsime naujos valstybinės reikšmės kelių strategijos pagrindams“, – teigė A. Švaikauskas. „Kartu su suinteresuotosiomis šalimis dirbame siekdami sukurti tvarų kelių finansavimo modelį, apimantį Kelių fondo sukūrimą, kelių infrastruktūros monetizaciją ir gautų pajamų reinvestavimą į tolesnę plėtrą.“
Ilgalaikiai tikslai: 2025-2028 m. plėtros planas
Lietuvos Vyriausybės 2025-2028 m. programoje kelių infrastruktūra išskiriama kaip prioritetas. Planuojamos šios iniciatyvos:
- Tvaraus kelių priežiūros ir plėtros finansavimo modelio sukūrimas,
- elektroninės kelių rinkliavos (e. rinkliavos) sistemos diegimas,
- suremontuoti 105 tiltus ir viadukus,
- išasfaltuoti 160 km žvyrkelių gyvenamosiose vietovėse,
- pradėta kelio Kaunas-Prienai-Alytus rekonstrukcija, kurios metu išasfaltuota beveik 20 km,
- 50 proc. sumažintas „juodųjų dėmių“ (padidintos rizikos eismo zonų) skaičius,
- 1 000 nesaugių pėsčiųjų perėjų atnaujinimas,
- Užbaigti tokie svarbūs projektai kaip greitkelių Vilnius-Utena ir Via Baltica rekonstrukcijos.ons.
„Via Lietuva“ skaičiavimais, šiems tikslams pasiekti iki 2028 m. prireiks maždaug 3,6 mlrd. eurų investicijų.
Pasirengimas ateičiai
Nepaisant finansavimo neapibrėžtumo, A. Švaikauskas išreiškė įsitikinimą, kad Lietuva yra pajėgi įgyvendinti didelės apimties projektus. „Praėjusiais metais įrodėme, kad sugebame efektyviai valdyti investicijų srautus. Vietos kelių statybos rinka taip pat įrodė, kad yra pajėgi vykdyti didesnius projektus. Esame pasirengę inicijuoti ir įgyvendinti pertvarkomuosius pokyčius Lietuvos kelių infrastruktūroje.“
„Via Lietuva“ yra atsakinga už daugiau kaip 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau kaip 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių, 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. 2023 m. bendrovė pradėjo įgyvendinti efektyvumo didinimo pertvarkos programą, kuri buvo sėkmingai tęsiama ir 2024 m. Žvelgdama į ateitį, bendrovė yra įsipareigojusi užtikrinti modernaus, saugaus ir gerai prižiūrimo kelių tinklo plėtrą Lietuvos ateičiai.
