2035 m. terminas, iki kurio ES ketina uždrausti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais, susiduria su didžiausiu iššūkiu iki šiol. Vokietijos kancleris Friedrich Merz viešai pareiškė, kad Vokietija prieštaraus Europos Sąjungos planui uždrausti registruoti naujus benzininės ir dyzelinės variklių transporto priemones, įspėdamas, kad tai kelia grėsmę šimtams tūkstančių darbo vietų ir pakenks Europos pramonės konkurencingumui.
Kodėl Vokietija priešinasi „Žaliajam susitarimui“ automobilių sektoriuje
Vokietija išlieka Europos automobilių pramonės varikliu, kurioje įsikūrę „Volkswagen“, „BMW“ ir „Mercedes-Benz“. Tačiau pramonė patiria spaudimą – elektromobilių paklausa stagnuoja, o Kinijos gamintojai sparčiai užima rinką su pigesnėmis alternatyvomis.
Pagal dabartinius ES reglamentus:
- Iki 2030 m. naujų automobilių vidutinis CO₂ išmetimas turi būti sumažintas 55 %, palyginti su 2021 m. lygiu.
- Nuo 2035 m. visi nauji automobiliai turi išmesti 0 g/km CO₂.
Dėl 95 eurų baudos už kiekvieną papildomą gramą CO₂/km tai padarytų tradicinių benzininų ir dyzelinių automobilių gamybą ekonomiškai nenaudingą. Vokietijos vyriausybė teigia, kad toks „griežtas apribojimas“ kelia pavojų, kad bus sunaikintas stipriausias Europos pramonės sektorius.
Merz: „2035 m. nebus staigaus lūžio“
2025 m. spalio 9 d. Berlyne vykusioje Automotive Summit konferencijoje Merz pažadėjo ginti Vokietijos pramonę:
„Negalime leisti, kad 2035 m. įvyktų staigus, nelogiškas lūžis. Aš padarysiu viską, kad to išvengčiau.“
Jis pabrėžė, kad Vokietijos nacionaliniai interesai yra išlaikyti pusiausvyrą tarp ekologijos ir konkurencingumo, o ne aklai įgyvendinti nulinės emisijos reikalavimus. Vicekancleris Lars Klingbeil palaikė šią poziciją, siūlydamas lankstesnį perėjimą, apimantį sintetinius degalus (e-degalus) ir hibridines technologijas.
Kompromisas dėl EV paskatų
Nepaisant prieštaravimo 2035 m. draudimui, Vokietijos vyriausybė neatsisako elektrifikacijos. Berlynas rengia naują paramos paketą, kuris apima elektrinių transporto priemonių nuomos nuolaidas ir mokesčių lengvatas vietos gamintojams. Tikslas – stabilizuoti gamybą ir išsaugoti šalies 770 000 darbo vietų automobilių pramonėje, kuri per metus generuoja apie 540 mlrd. eurų.
Poveikis Lietuvai ir naudotų automobilių rinkai
Vokietijos pozicija gali turėti tiesioginį poveikį Lietuvai, kur dauguma naudotų automobilių yra įvežami iš Vokietijos automobilių salonų. Jei Berlynas pavyks sušvelninti ES 2035 m. tikslą, Lietuvos vairuotojai galės toliau importuoti naujesnius benzininio ir dyzelinio variklio modelius be drastiškų kainų šuolių.
Tačiau jei ES laikysis savo kurso, tradiciniai automobiliai nuo 2030 m. palaipsniui nyks, o mechanikai, degalinės ir dalių tiekėjai bus priversti daug greičiau prisitaikyti prie hibridinių ir elektrinių technologijų.
Ekspertų nuomonė: Europos mobilumo lūžio taškas
Politikos ekspertai Vokietijos pasipriešinimą laiko vienu iš svarbiausių signalų pastarųjų metų ES klimato politikoje. Jei Prancūzija, Italija ar Čekija prisijungs prie Berlyno pozicijos, Briuselis gali būti priverstas peržiūrėti 2035 m. nulinės emisijos terminą.
Lietuvai ir kitoms Vidurio Europos rinkoms tai galėtų reikšti lėtesnį, pragmatiškesnį perėjimą, išsaugant automobilių sektoriaus prieinamumą ir stabilumą.
Vokietijos prieštaravimas 2035 m. draudimui pabrėžia didėjančią įtampą tarp pramonės realybės ir aplinkosaugos siekių. Artimiausiais metais paaiškės, ar ES sieks „žaliosios revoliucijos“, ar pasirinks subalansuotą mobilumo politikos raidą.
Kokia jūsų nuomonė? Ar ES turėtų atidėti 2035 m. draudimą, ar laikytis savo nulinių emisijų tikslo? Pasidalykite savo nuomone komentaruose žemiau.
