Nuo 2026 m. liepos 1 d. Lietuvoje stabdomas metinių kelių naudotojo mokesčio vinječių pardavimas. Tai oficiali Vyriausybės pozicija, patvirtinta šią savaitę pritarus trijų įstatymų pakeitimams. Už šio sprendimo slypi didesnis pokytis — nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuva taps pirmąja Baltijos šalimi, perėjusia prie elektroninės kelių rinkliavos sistemos, veikiančios „teršėjas moka” principu.
Kas keičiasi nuo liepos 1 d.: vinjetės išnyksta
Metinių vinječių stabdymas — tiesioginis pasirengimo žingsnis prieš naujosios sistemos startą. Kasmetinis vinjetės pirkimas komerciniam transportui išnyksta. Vietoje fiksuoto metinio mokesčio ateina apmokestinimas pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą.
Svarbu: šis pokytis pirmiausia liečia komercinį transportą — M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemones. Lengvieji automobiliai vinječių sistemos niekada ir neturėjo — jie naudojosi kitokia kelių mokesčio sistema. Tačiau infrastruktūros pokyčiai, finansavimas ir kontrolė liečia visus eismo dalyvius.
„Via Toll”: naujosios sistemos pavadinimas ir kaip ji veiks
Naujoji elektroninė kelių rinkliavos sistema oficialiai vadinsis „Via Toll” — pavadinimo registravimo paraiška jau pateikta Lietuvos valstybiniam patentų biurui.
„Via Lietuva” pasirašė 13,4 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį su „Kapsch TrafficCom” — Austrijos bendrove, įsipareigojusia sistemą įdiegti per 8 mėnesius. Tai ne pirmasis e-tolling bandymas Lietuvoje: pirkimų procesas prasidėjo dar 2021 metais, užsitęsė teismuose dėl ginčų dėl ankstesnio konkurso laimėtojo, ir tik 2026 metais pasirašyta galutinė sutartis.
Sistema veiks per mobiliąją programėlę, savitarnos portalą arba integruojantis su Europos elektroninės kelių rinkliavos paslaugos (EETS) tiekėjais. Transporto priemonėse galima bus montuoti OBU įrenginius, kurie automatiškai apskaičiuos rinkliavą. Šiuo metu Lietuvos keliuose jau veikia 268 elektroninės kontrolės kameros, iki 2027 metų planuojama įrengti dar apie 230 naujų.
Lėšos grįžta į kelius: ką tai reiškia praktiškai
Šalia e-tolling perėjimo, Vyriausybė patvirtino ir kitą principą: baudos bei delspinigiai, gauti už kelių infrastruktūros sutarčių įsipareigojimų nevykdymą, bus nukreipiami tiesiai atgal į kelių finansavimą — valstybiniams arba vietinės reikšmės keliams. Tai skamba logiškai, tačiau kol kas tokios tvarkos nebuvo.
Taip pat sudaromos lankstesnės galimybės savivaldybėms perimti miestų teritorijose esančius valstybinės reikšmės rajoninius kelius su finansavimu jų sutvarkymui prieš perdavimą. Atskiras punktas — lankstesnio elektromobilių įkrovimo kainodaros reguliavimo sąlygos.
Lietuva — pirmoji Baltijoje, bet ne Europoje
„Kapsch TrafficCom” e-tolling sistemas jau įdiegė Skandinavijos šalyse, Šveicarijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Bulgarijoje. Lietuva šiame sąraše bus naujoka — tačiau pirmoji iš trijų Baltijos šalių.
Latvija ir Estija tokios sistemos dar neturi. Ar jos seks Lietuvos pavyzdžiu — kol kas neaišku, tačiau ES direktyvos dėl sunkiasvorio transporto apmokestinimo anksčiau ar vėliau paliečia visas nares.
Redakcijos vertinimu, penkerių metų delsimas kainavo brangiai — ir ne tik laiku. Kiekvienais metais be e-tolling sistemos Kelių fondas negavo tikslaus ir teisingo apmokestinimo, o sunkiasvoris transportas naudojo infrastruktūrą pagal fiksuotą tarifą, nepriklausomą nuo realaus naudojimo intensyvumo. Liepos 1-oji ir 2027-ųjų sausis yra ne revoliucija — o pavėluotas, bet vis tiek reikalingas žingsnis.
