Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2035 m. uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimą, leidžiant prekiauti tik nulinės emisijos transporto priemonėmis. Tačiau didieji automobilių gamintojai ir tiekėjai, įskaitant „Mercedes-Benz Group AG“ ir „Schaeffler AG“, perspėja, kad šis tikslas dabar yra „nepasiekiamas“. Tai kelia rimtų klausimų dėl mobilumo ateities Europoje ir Lietuvoje.
Kodėl automobilių gamintojai traukiasi
- Priklausomybė nuo akumuliatorių: Europos gamintojai labai priklauso nuo Azijos tiekėjų, ypač Kinijos, akumuliatorių gamybos srityje.
- Nepakankama įkrovimo infrastruktūra: Net Vakarų Europoje elektromobilių įkrovimo tinklai yra riboti, o padėtis dar blogesnė tokiuose regionuose kaip Rytų Europa.
- Didelės gamybos sąnaudos: Europos elektromobilių kainos yra didesnės dėl tiekimo grandinės iššūkių ir JAV taikomų tarifų.
- Kinijos elektromobilių konkurencija: Įperkami kiniški modeliai sparčiai žengia į Europą, keldami grėsmę vietiniams prekių ženklams.
Automobilių gamintojai siūlo Europai nesiremti vien tik akumuliatoriniais elektriniais automobiliais. Vietoj to, jie pasisako už tai, kad hibridai, vandeniliu varomi automobiliai ir sintetinio kuro technologijos turėtų egzistuoti kartu su elektromobiliais.
Ką tai reiškia Lietuvai
Automobilių kainos: Jei 2035 m. draudimas bus atidėtas arba sušvelnintas, hibridai ir efektyvūs benzininiai / dyzeliniai automobiliai išliks prieinami ilgiau. Tai galėtų sumažinti kainų spaudimą Lietuvoje, kur elektromobiliai išlieka gerokai brangesni, o naudotų elektromobilių rinka vis dar maža.
Infrastruktūros iššūkiai: Šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 000 elektromobilių ir apie 1 500 viešųjų įkrovimo stotelių. Už didžiųjų miestų ribų įkrovimo galimybės vis dar ribotos. Visiškas perėjimas prie elektromobilių iki 2035 m. dabartinėmis sąlygomis atrodo nerealus.
Transporto priemonių parko amžius: Vidutinis lengvasis automobilis Lietuvoje yra 12–14 metų amžiaus. Iki 2035 m. daugelis vairuotojų vis dar naudosis vidaus degimo varikliais. Griežtas draudimas paveiktų naudotų automobilių prieinamumą ir padidintų kainas.
Vyriausybės subsidijos: Šiuo metu Lietuva per APVA programas siūlo iki 5000 eurų paramą elektromobilių pirkimui, tačiau to nepakanka, kad būtų panaikintas kainų skirtumas tarp elektromobilių ir naudotų benzininių / dyzelinių automobilių.
Politiniai signalai iš Briuselio
2025 m. pavasarį Europos Komisija jau sušvelnino tarpinius CO₂ mažinimo tikslus. Keletas Europos Parlamento narių ragina atšaukti arba atidėti 2035 m. draudimą iki 2040 m. Diskusijos suintensyvės rugsėjį, kai Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen susitiks su automobilių pramonės lyderiais.
Praktinės pasekmės Lietuvos vairuotojams
- Pirkimo sprendimai: Hibridinio automobilio pirkimas dabar yra saugus – tokie automobiliai greičiausiai nebus uždrausti artimiausiu metu.
- Dyzeliniai ir benzininiai automobiliai: Jie vis dar dominuos naudotų automobilių rinkoje dar bent 10–15 metų.
- Elektromobilių diegimas: Elektromobilių populiarumas nuolat augs, tačiau masinis diegimas užtruks ilgiau dėl sąnaudų ir infrastruktūros apribojimų.
Eksperto nuomonė
„Europai reikia realaus pereinamojo laikotarpio plano. Be įkrovimo infrastruktūros ir vietinės akumuliatorių gamybos, 2035 m. terminas rizikuoja būti labiau politinis nei praktiškas“, – sako mobilumo politikos analitikas Briuselis.
2035 m. vidaus degimo variklių draudimas yra Europos žaliosios pertvarkos pagrindas, tačiau didėjantis automobilių gamintojų spaudimas rodo, kad jis gali būti neįgyvendinamas taip, kaip planuota. Lietuvai šios diskusijos yra tiesiogiai svarbios: jos nulems automobilių kainas, prieinamumą ir kasdienio transporto ateitį. Lankstesnis požiūris – hibridinių ir efektyvių vidaus degimo variklių modelių išlaikymas – gali būti vienintelis realus kelias į priekį.
Ar manote, kad Lietuva yra pasirengusi visiškai pereiti prie elektromobilių iki 2035 m., ar hibridai ir benzinas/dyzelinas turėtų likti rinkos dalimi?






