Automobiliai nukenčia ne tik eismo įvykiuose – jų apgadinimus vairuotojai pastebi prieš sėsdami prie vairo. Kai kurių apgadinimų kaltininkai būna prastos nuotaikos praeiviai ar kaimynai, kartais – kieme žaidžiantys ir nieko blogo nelinkintys vaikai. Taip pat žalą padaro vagys, kurie negailestingai išlupa paklausią automobilio detalę. Kaltininką tokiose situacijose surasti itin sudėtinga, tad vairuotojams tenka sukti galvą, kaip atitaisyti patirtą žalą.
Piktybiniai vandalai
Rudens pradžioje Vilniuje, Naujamiestyje, vandalas suniokojo iškart penkis automobilius. Supjaustytos padangos, nuplėšti valstybiniai numeriai, subraižytas kėbulas, išdaužtas langas, į salono vidų įmestas akmuo – nemalonumai, kurie ne tik sugadina nuotaiką, bet gali ir patuštinti piniginę.
Naujamiesčio bendruomenės grupė socialiniuose tinkluose aptarinėdama šį atsitikimą priėjo išvados, kad greičiausiai visų jų negandų kaltininkas – jau pagarsėjęs, pareigūnams žinomas asmuo. Jis ir anksčiau, įtariama, niokojo kaimynų turtą – apgadino namų duris, buvo atjungęs elektrą.
„Tokioje situacijoje, neturintieji kasko draudimo, žalos atlyginimo gali ir nesulaukti, nes sučiupti piktavalius ne visada pavyksta. Patyrus žalą, automobilio savininkai turi apie tai pranešti policijai, kuri savo ruožtu pradeda tyrimą. Kol kaltininkas nėra nustatomas, tol nėra iš ko išreikalauti žalos atlyginimo. Šiuo atveju kasko turėtojai žalos atlyginimo sulaukia operatyviai, nepaisant to, ar pavyko nustatyti kaltininką ar ne “, – sako Andrius Žiukelis, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
Naujamiesčio bendruomenės atstovė Rita Latvytė pasakoja, kad toks vandalų išpuolis prieš automobilius – ne pirmas. Jos teigimu, būta ir subraižymų, ir nulaužytų valytuvų. „Tai tikrai ne pirmas atvejis. Bet tokie brutalūs suniokojimai pasitaikė pirmą kartą“, – sakė ji.
Po šio įvykio tarp bendruomenės narių kilo diskusija, kurios metu iškelta idėja, kad reikėtų įrengti aplinkos stebėjimo kameras. Tačiau iniciatyvai šias kameras įrengti savo lėšomis pritarė ne visi – esą, tuo turėtų pasirūpinti savivaldybė. Be to, kilo klausimų, kam būtų prieinama šių kamerų fiksuojama medžiaga.
Ne tik gadina, bet ir vagia
A. Žiukelis pažymi, kad nuo praėjusių metų pradžios į draudimo bendrovę kreipėsi beveik 500 klientų, kurių automobiliai nukentėjo nuo ilgapirščių arba turto niokotojų. Per šį laikotarpį automobilių savininkai patyrė žalų už daugiau nei 400 tūkst. eurų. Ekspertas pažymi, kad nors dažniausiai klientai kreipėsi dėl vandalizmo atvejų, tačiau kur kas daugiau žalos yra pridarę ilgapirščiai.
„Mūsų kasko draudimo statistika rodo, kad nuo detalių vagių dažniausiai nukenčia BMW – šios markės automobilių savininkų kreipiniai sudaro beveik 20 proc. visų mūsų gaunamų prašymų atlyginti žalą dėl vagystės iš automobilio. Vagiamos automobilių priekinės lempos, vairai, kitos detalės. Įprastai vagystės vykdomos itin brutaliai – piktadariai už kelių šimtų eurų vertės detalę pridaro nuostolių, kurie gali viršyti ir dešimties tūkstančių eurų ribą“, – sako draudimo bendrovės atstovas.
Pasak jo, pastaruosius metus ilgapirščių dėmesį labiausiai traukia „Volvo XC60“, „Lexus RX“ ir trečios serijos BMW automobiliai ir jų dalys.
Pavojai tyko net idiliškoje kaimynystėje
Net kai kaimynystė yra santykinai saugi ir vagys joje lankytis vengia, o kaimynų, kurie pyksta ant viso pasaulio taip pat nėra, automobiliai, palikti stovėjimo aikštelėje, nebūna visiškai saugūs.
Štai, Vilniaus Lazdynų rajono pakraštyje įsikūrusi bendrija, dėl ją juosiančios gatvės meiliai vadinama Jonažolių kaimu, vienija gausybę jaunų šeimų. Kiemuose dienomis nenutyla vaikų klegėjimas. Tačiau ir šiame sostinės pakraštyje automobiliai kartais apgadinami. Tiesa, čia eibių dažniau prikrečia vaikai, kurie nerūpestingai šaligatviu lėkdami ant dviračio ar paspirtuko netyčia perbraukia šalia stovinčio automobilio šoną.
„Tokių atvejų iš tiesų pasitaiko daug. Bent 90 procentų jų įvyksta nematant tėvams. Dėl to identifikuoti, kas ir kaip apgadino svetimą automobilį, yra labai sudėtinga. Ne visi Jonažolių namai turi kameras“, – sako Inga Žviedrienė, Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Jonažolė“ pirmininkė.
Ji priduria dar negirdėjusi, kad kaltininkas pats prisipažintų, jog pridarė kaimynui nuostolių. Jei kaltininkas ir būna nustatomas, tai tik dėl to, kad incidentą matė kaimynas – pagavo jaunąjį vandalą už rankos arba užfiksavo telefono kamera ir kreipėsi į bendriją.
Tiesa, kuomet nelaimingas atsitikimas nutinka laiptinėje – pavyzdžiui, sudaužomas langas – gyventojai dažnai savo kaltės neslepia, nes yra apsidraudę būstą su įtraukta civiline asmens atsakomybės apsauga. „Tokių atvejų pasitaikė ne vienas. Dažniausiai draudimo išmoka už naujo stiklo paketo įtaisymą siekia arti tūkstančio eurų“, – teigia I. Žviedrienė.
„Nuostolius, kuriuos kaimynų turtui netyčia padaro šeimos nariai, draudimo bendrovė gali atlyginti tuo atveju, kai Gyventojų turto draudimo sutartis yra papildoma savo ir šeimos narių civilinės atsakomybės punktu. Turint tokią draudimo sutartį galima drąsiai prisipažinti, kad žalos kaltininkas – jūs ar jūsų šeimos narys. Taip ir stiprinami geri kaimynų santykiai, ir sutaupoma galvos skausmo nukentėjusiam kaimynui“, – sako A. Žiukelis.
Bendrijos pirmininkė spėja, kad prasidedant rudeniui ir pradedant bjurti orams vis daugiau pavojų kils ir požeminėse aikštelėse parkuojamiems automobiliams. Lyjant lietui vaikai, kurie giedru oru zuja takeliais aplink namus, persikelia būtent į požemines aikšteles, kuriose sąlygos ir dviratininkams, ir riedlentininkams – idealios. Tokiose aikštelėse grindinys yra visiškai lygus, o pakilimo rampos suteikia galimybę įsibėgėti.
