Lietuva turi 21 tūkstantį kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Apie 37 proc. jų — blogos būklės. Vyriausybė paskelbė programą, kuri tai turėtų pakeisti — ir pirmą kartą tokio masto keliams pasitelkia privačias investicijas.
Finansų ministerija kartu su Susisiekimo ministerija pristatė pirmąją Lietuvos istorijoje ilgalaikę viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) programą, skirtą kelių infrastruktūrai. 2026–2033 metų laikotarpiui suplanuota programa apima kelius, tiltus, viadukus ir pagrindinius transporto koridorius. Pirmųjų projektų bendra vertė — apie 700 mln. eurų.
Kas konkrečiai planuojama
Pirmiausia PPP modeliu numatoma įgyvendinti Zarasų aplinkkelį (60 mln. eurų, leidimas jau gautas vasarį), Klaipėdos pietinį aplinkkelį, magistralinio kelio A18 Šiaulių aplinkkelį ir krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus 7,88 km ruožo rekonstrukciją. Programą koordinuoja akcinė bendrovė „Via Lietuva”, metodinę pagalbą teikia CPVA, finansavimo modelius vertina nacionalinis plėtros bankas ILTE.
Tarptautiniai partneriai — Europos investicijų bankas (EIB), Šiaurės investicijų bankas (NIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) — kviečiami dalyvauti kaip strateginiai finansuotojai. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas primena Rūdininkų projekto pavyzdį: EIB dalyvavimas leido sutaupyti šimtus milijonų eurų.
Kodėl reikia privataus kapitalo
Lietuvos kelių situacija yra kritinė pagal kelis rodiklius vienu metu: daugiau nei 6 tūkst. km reikia kapitalinio remonto, apie 8,5 tūkst. km artėja prie kritinės būklės, ir beveik trečdalis tiltų bei viadukų — blogos arba kritinės būklės. Be to, ketvirtadalį viso tinklo sudaro žvyrkeliai.
O ką daryti?
Biudžetiniai keliai akivaizdžiai nepadengia poreikio. 2026 m. Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirta 436,6 mln. eurų — tai daugiau nei 100 mln. mažiau nei 2025-aisiais. Ekspertai skaičiuoja, kad vien esamai kelių būklei stabilizuoti reikėtų bent 540 mln. eurų per metus. To nėra. Taigi PPP — ne pirmas pasirinkimas, o reakcija į finansavimo spragą.
Kaimyninė Lenkija, taikydama įvairias finansavimo schemas įskaitant PPP, per pastaruosius metus reikšmingai pagerino kelių infrastruktūrą. Vakarų Europoje šis modelis plačiai paplitęs. Lietuva šiuo atžvilgiu yra vėlyvoji atvykėlė.
PPP modelis: kas tai ir kuo skiriasi nuo įprasto remonto
PPP modeliu privatus subjektas investuoja į projektavimą, statybą, finansavimą ir ilgalaikę priežiūrą. Valstybė nemoka iš karto — ji atsiskaito per sutartą laikotarpį už kokybiškai suteiktas paslaugas. Teoriškai tai perkelia riziką nuo valstybės prie privataus partnerio ir užtikrina geresnę priežiūrą ilgu laikotarpiu.
Yra ir kita pusė. Susisiekimo ministras Juras Taminskas pats yra sakęs: PPP projektai galutinai išeina mažiausiai du kartus brangesni nei įprasto finansavimo atveju. „Jis išsidėlioja per ne vienerius metus, tačiau galutinė suma yra mažiausiai du kartus brangesnė.” Galutinius sprendimus dėl kiekvieno projekto priims Vyriausybė, vertindama strateginę reikšmę ir ekonominį pagrįstumą.
Kas laukia vairuotojų
Programa pradedama įgyvendinti 2026 m., tačiau realūs pokyčiai kelyje bus matomi vėliau — kapitaliniai projektai trunka metus. Tiltų ir viadukų būklė, kurių trečdalis jau blogos ar kritinės būklės, yra vienas prioritetų. Pirmieji darbai pagal naująjį modelį turėtų prasidėti artimiausiais mėnesiais — bent jau Zarasų aplinkkelio atveju.
Tuo metu įprasto kelių remonto finansavimas 2026 m. išlieka mažesnis nei pernai. Tai reiškia, kad duobės ir nusidėvėję asfalto ruožai, kurie nekliūva prie stambių PPP projektų, šiemet greičiausiai nebus tvarkomi greičiau.
Mūsų nuomone, programa yra žingsnis teisinga kryptimi — bet ji atėjo keliais metais per vėlai. Kol Lenkija ir Baltijos kaimynai plėtojo infrastruktūrą per panašias schemas, Lietuva leido situacijai blogėti iki taško, kai net paprastas remontas reikalauja ekstremalių sprendimų. Privataus kapitalo pasitelkimas — tai ne finansinis išradingumas, o priverstos aplinkybės.
