„Tikrai nebus. Aš tam griežtai nepritariu.” Susisiekimo ministras Juras Taminskas ketvirtadienį Žinių radijui atsakė trumpai ir aiškiai — metinio automobilių taršos mokesčio Lietuvoje nebus. Tai įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Europos Komisija oficialiai rekomendavo Lietuvai padidinti biudžeto pajamas keičiant aplinkosauginius mokesčius, įskaitant transporto sektorių. Pozicijų skirtumas — akivaizdus. Klausimas — kurioje pusėje yra duomenys.
Kas įvyko ir kas buvo pasakyta
Europos Komisija savo naujausiosiose rekomendacijose Lietuvai nurodė, kad metinio automobilių taršos mokesčio nebuvimas yra fiskalinė kliūtis, kuri neskatina transporto priemonių parko atnaujinimo. Tai ne pirmas kartas — Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) tą patį siūlė jau 2025 m. liepos mėnesį.
Ministro Taminsko atsakymas buvo kategoriškas: „Kalbėti apie priemones, kokias turi Lietuva taikyti ir įvesti taršos mokesčius automobiliams, lengva yra iš Briuselio atsisėdus ir pasakoti, kaip čia jūs turite tvarkytis. Pirmiausia reikia didinti žmonių pajamas, sutvarkyti kelių infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas žmonėms įsigyti geresnį, naujesnį automobilį.”
Ministras taip pat pabrėžė regioninį argumentą: sprendimas turi atsižvelgti į pajamas regionuose, automobilių parko amžių ir atstumus iki mokymosi bei gydymo įstaigų.
Kontekstas: kas Lietuvoje jau galioja ir ko dar nėra
Svarbu suprasti, apie kokį konkretų mokestį kalbama — nes Lietuvoje šioje srityje galioja kelios skirtingos normos.
Registracinis taršos mokestis — galioja nuo 2025 m. sausio 1 d. Tai vienkartinis mokestis, mokamas registruojant automobilį Lietuvoje. Elektromobiliams — 0 eurų. Automobiliams, kurių CO2 emisija viršija 130 g/km — nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų, priklausomai nuo emisijų lygio. 2024 m. šiuo mokesčiu į biudžetą surinkta daugiau nei 37 mln. eurų.
Metinis taršos mokestis — to Lietuva neturi. Tai kasmet mokamas mokestis už esamą automobilį, nepriklausomai nuo to, ar jis perkamas naujas. Būtent šį mokestį rekomenduoja EK ir TEA. Būtent jį Taminskas atmetė.
Skirtumas esminis: registracinis mokestis keičia pirkimo sprendimą. Metinis mokestis keistų eksploatavimo sąnaudas ir spaustų senų, taršių automobilių savininkus keisti juos į švaresnius.
Lietuvos automobilių parko realybė
Kodėl EK ir TEA šį mokestį laiko reikalingu? Skaičiai kalba aiškiai. Vidutinis Lietuvos automobilių parko amžius — 15,5 metų. Nulinės CO2 taršos automobilių dalis — 0,7 proc. Tai vienas seniausių ir taršiausių parkų ES.
Palyginimui: ES vidurkis — apie 12 metų. Estijoje ir Latvijoje — 14–15 metų. Lietuvos situacija nėra unikali regione, bet ji neišsiskiria į gerąją pusę. O klimato tikslai — išmetamųjų teršalų mažinimas iki 2030 m. — nuo šios realybės nepriklauso.
Nuo 2021 m. kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. eurų sankcijos. Tai ne abstraktus aplinkosaugos argumentas — tai tiesiogiai susiję su biudžeto matematika.
Trečias kartas: istorinis kontekstas
Taminsko atsisakymas — ne pirmas šioje temoje. 2022 m. Seimas atmetė įstatymą, kuriuo siūlyta atsisakyti registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį. Aplinkos ministerija siūlė mokestį rinkti nuo 2023 m. su pereinamuoju laikotarpiu, o visa apimtimi jis būtų galiojęs nuo 2025 m. — tai taip pat neįvyko. Dabar — trečias nepritarimas, šį kartą iš susisiekimo ministro.
Tai nereiškia, kad mokestis niekada nebus įvestas. ES fiskalinis spaudimas Lietuvai auga, o 2030 m. klimato tikslai nesitraukia. Klausimas tik — ar jis bus įvestas savanoriškai ir laipsniškai, ar priverstinai ir staiga.
Redakcijos vertinimu, ministro argumento logika — regionai, pajamos, infrastruktūra — yra pagrįsta. Bet ji taip pat yra argumento, kuriuo Lietuva naudojasi jau dešimtmetį, kartojimas. Per tą laiką šalys, kurios tokį mokestį įvedė, automobilių parką atnaujino greičiau. Ir tai matosi statistikoje.
