Kovo 30 d. Europos Komisijos energetikos komisaras Danas Jørgensenas išsiuntė laišką ES šalių energetikos ministrams. Žinutė konkreti: šalys turėtų svarstyti „savanoriškas degalų taupymo priemones” — ypač transporto sektoriuje. Kitais žodžiais tariant: raginti piliečius važiuoti mažiau. Antradienį ES energetikos ministrai susirinko į skubų posėdį aptarti, kaip reaguoti į energetikos krizę, kurią sukėlė karas Irano regione ir Hormūzo sąsiaurio blokada.
Lietuva šiame kontekste nėra pašalinis stebėtojas. Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) ataskaita rodo, kad Lietuva tebėra labai priklausoma nuo importuojamo iškastinio kuro, ypač transporto sektoriuje. ES komisaras laišką siuntė ne be priežasties: Europa per Persijos įlanką importuoja daugiau nei 40 procentų aviacinio kuro ir dyzelino.
Ką tiksliai siūlo Briuselis
Jørgenseno laiške, kurį matė „Politico” žurnalistai, aiškiai įvardijama, kad šalių vyriausybės turėtų apsvarstyti priemones, kurios paskatintų piliečius važiuoti arba skristi mažiau — taupant kurą svarbesnėms reikmėms. Panašūs veiksmai jau vyksta kai kuriose Azijos šalyse.
IEA jau pateikė konkretesnį siūlymų sąrašą: skatinti nuotolinį darbą ir sumažinti greičio limitus greitkeliuose. Abu variantai — ne teorija. 1970-ųjų naftos krizės metu vakarų Europos šalys įvedė benzino normavimą ir „be automobilio” sekmadienius. Tada tai buvo priverstinė, o ne savanoriška priemonė.
Šį kartą Briuselis dar to neįpareigoja — tik ragina. „Savanoriška” — tai esminis žodis, ir ne vienam politikui tai reiškia patogų išėjimą: galima rekomendacijos nepaisyti, kol ji netampa direktyva.
Kodėl padėtis rimtesnė nei atrodo
Komisaras laiške pabrėžia, kad reikia ruoštis „ilgalaikiam tiekimo sutrikimui” — ne trumpalaikiam kainų šokui. Tai signalas, kad Briuselyje baigiama tikėtis greitos karo pabaigos Irano regione.
Papildomą spaudimą sukuria tai, kad alternatyvių tiekėjų ir perdirbimo pajėgumų ES viduje yra „ribotai”. Kitaip tariant — paprastas rinkos diversifikavimas čia nepadės. Viena naftos perdirbimo gamykla Baltijos šalyse — „Orlen Lietuva” Mažeikiuose — jau šiandien formuoja didmeninę degalų kainą visame regione.
Tarp kitų komisaro rekomendacijų: stabdyti neesminį rafinavimo įrenginių remontą, svarstyti didesnį biodegalų panaudojimą, stiprinti kainų stebėseną ir dalintis informacija tarp šalių. Šalys taip pat raginamos „nesiimti priemonių, kurios didintų kuro suvartojimą ar ribotų laisvą naftos produktų srautą ES viduje” — aiški nuoroda į kainų lubų ir eksporto ribojimų politiką, kurią jau vykdo Lenkija.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojui
KKol kas — nieko tiesioginio. Lietuva šiandien nėra priėmusi jokių panašių priemonių, ir antradienio ministrų posėdžio rezultatai nežinomi. Tačiau scenarijai yra.
Greičio limito mažinimas greitkeliuose — viena lengviau įgyvendinamų priemonių. IEA skaičiuoja, kad sumažinus greitkelių limitą nuo 130 iki 110 km/h, degalų suvartojimas sumažėja apie 7 procentus. Lietuvoje toks sprendimas reikalautų KET pakeitimo ir politinės valios.
Nuotolinis darbas — priemonė, kuri jau egzistuoja daugelyje Lietuvos įmonių, bet jos plėtra formaliai priklausytų nuo darbdavių sprendimų, ne nuo vyriausybės paliepimo.
Degalų normavimas — kraštutinis scenarijus, kuriam šiuo metu nėra realaus pagrindo. Bet 1973 m. taip pat niekas nemanė, kad Vakarų Europa įves benzino korteles.
Ar tai pasikeis?
Situacija priklauso nuo vieno dalyko: kaip ilgai truks Hormūzo sąsiaurio blokada. Jei karas Irano regione pasibaigs per kelias savaites — spaudimas atslūgs, o Jørgenseno laiškas taps istorine pastaba. Jei konfliktas tęsis mėnesius — savanoriški raginimai pavirs privalomaisiais sprendimais.
Briuselis šį kartą kalbėjo atvirai apie „ilgalaikį sutrikimą”. Europoje tokios frazės iš Komisijos yra retos.
