Lietuvos Seimas pavasario sesijoje ketina priimti sprendimus, kurie turės tiesioginės įtakos kiekvienam vairuotojui ir keleiviui. Susisiekimo ministerija pateikia 12 teisės aktų projektų, kuriais siekiama padaryti keliones patogesnes, transporto paslaugų kainų nustatymą skaidresnį ir stiprinti strateginę infrastruktūrą. Pirmąją sesijos dieną, kovo 10-ąją, jau pradėti svarstyti svarbūs pakeitimai.
Svarbiausi pokyčiai apims techninių apžiūrų kainų kontrolę, vieningo bilieto sistemos įdiegimą ir Klaipėdos uosto plėtrą. Tikimasi, kad kai kurie pakeitimai įsigalios jau šiais metais.
Techninių apžiūrų kainos bus kontroliuojamos
Vienas pirmųjų pakeitimų susijęs su Vidaus vandenų transporto kodeksu, kuriuo bus nustatyta nauja techninių apžiūrų tvarka ir paslaugų kainodara laivams. Nors tai tiesiogiai liečia laivybą, panašus principas gali būti taikomas ir automobiliams.
Planuojama nustatyti maksimalias techninių apžiūrų kainas ir aiškias jų apskaičiavimo taisykles, kad paslaugų kaina būtų pagrįsta realiomis sąnaudomis. Iki šiol tokio mechanizmo nebuvo – paslaugų teikėjai kainas nustatydavo savo nuožiūra be išankstinės ar vėlesnės kontrolės.
„Naujas reglamentavimas nustatys sąžiningas techninių apžiūrų kainas, bus daugiau skaidrumo ir aiškumo, o daliai laivų apžiūrų kainos mažės”, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Kodėl tai svarbu automobiliams
Nors šie pakeitimai tiesiogiai liečia laivybą, jie rodo Susisiekimo ministerijos kryptį. Jei techninių apžiūrų kainų kontrolė bus įdiegta laivams, panašūs principai gali būti taikomi ir automobiliams ateityje.
Šiuo metu Lietuvoje techninės apžiūros kaina skirtingose stotyse gali skirtis gana žymiai – nuo 15 iki 30 eurų už standartinę lengvojo automobilio apžiūrą. Aiškios kainų apskaičiavimo taisyklės galėtų padėti išvengti nepagrįsto kainų kilimo.
Vieningas bilietas visoms kelionėms – nuo 2028 metų
Balandį Seimas svarstys įstatymo pakeitimus, kuriais bus įtvirtinta integruota kelionių planavimo ir vieningo bilieto sistema. Tai vienas didžiausių transporto sistemos pakeitimų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius.
Sistema leis žmonėms vienoje vietoje suplanuoti visą kelionę ir vienu bilietu naudotis skirtingomis transporto rūšimis – traukiniais, autobusais, keltais ar dalijimosi paslaugomis.
„Tai padės sujungti miestus ir regionus į vieną patogią susisiekimo sistemą”, – teigė ministras Juras Taminskas.
Kaip veiks vieningo bilieto sistema
Sistema bus diegiama etapais visoje Lietuvoje – tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose. Ji apims viešąjį transportą, automobilių ir dviračių dalijimosi paslaugas, elektrinius paspirtukus, pavežėjimo platformas ir taksi.
Veikiančią integruotą sistemą planuojama pristatyti iki 2028 metų. Tai reiškia, kad po kelių metų Lietuvos vairuotojai ir keleiviai galės suplanuoti kelionę nuo namų durų iki tikslo viename programėlėje ir mokėti vienu bilietu.
Pakeitimai taip pat numato, kad vežėjai teiks kelionių duomenis į bendrą viešojo transporto informacinę sistemą, o tai leis keleiviams už skirtingų vežėjų paslaugas atsiskaityti per vieningo bilieto platformą.
Klaipėdos uosto plėtra – strateginis projektas
Seimas taip pat svarstys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimus ir uosto pietinės dalies plėtros projektą. Tai strategiškai svarbi infrastruktūra ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui.
Pakeitimai numato atnaujinti uosto teisinį reguliavimą ir pritaikyti jį šiandienos ekonomikos bei saugumo poreikiams. Planuojama aiškiau reglamentuoti uosto žemės ir infrastruktūros naudojimą, nuomos mechanizmus, taip pat sustiprinti aplinkosaugos ir saugios laivybos principus.
Uosto pietinės dalies plėtros projektas sudarys teisinį pagrindą suformuoti apie 100 hektarų naujų uosto teritorijų, kuriose bus vystoma infrastruktūra ir pritraukiamos investicijos. Tikimasi, kad tai padės didinti uosto konkurencingumą ir veiklos efektyvumą.
Kiti svarbūs teisės aktų pakeitimai
Be minėtų projektų, Seimas pavasario sesijoje svarstys Susisiekimo ministerijos parengtus Elektroninių ryšių, Pašto, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymų pakeitimus.
Taip pat bus keičiami Saugaus eismo automobilių keliais, Saugios laivybos, Prekybinės laivybos, Kelių transporto kodekso, Valstybės rezervo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymai.
Visi ministerijos parengti projektai turėtų būti svarstomi Seime kovo–gegužės mėnesiais. Kai kurie pakeitimai gali įsigalioti jau šiais metais, kiti – per artimiausius kelerius metus.
Kas pasikeis Lietuvos vairuotojams
Pavasario sesijos sprendimai turės tiesioginės įtakos kiekvienam vairuotojui ir keleiviui Lietuvoje. Techninių apžiūrų kainų kontrolė, jei bus išplėsta ir automobiliams, padės išvengti nepagrįstai aukštų kainų.
Vieningo bilieto sistema iš esmės pakeis kasdienes keliones – ypač tiems, kurie derina skirtingas transporto rūšis. Pavyzdžiui, važiuojant iš Vilniaus į Kauną autobusu, o toliau – miesto transportu ar dalijimosi automobiliu.
Klaipėdos uosto plėtra gali turėti netiesioginės įtakos krovinių vežimo kainoms ir prekių prieinamumui Lietuvoje. Didesnis uosto pajėgumas – tai efektyvesnis krovinių srautas ir potencialiai mažesnės logistikos išlaidos.
Kada pokyčiai įsigalios
Techninių apžiūrų kainų kontrolė laivams turėtų įsigalioti artimiausiu metu, jei Seimas patvirtins pakeitimus. Panaši sistema automobiliams – tai jau ateities klausimas, kurio konkretūs terminai dar nenustatyti.
Vieningo bilieto sistema bus diegiama etapais, o visiškai veikiančią sistemą planuojama pristatyti iki 2028 metų. Tai reiškia, kad po dvejų metų Lietuvos transportas turės vieną iš moderniausių integruotų sistemų Europos Sąjungoje.
Klaipėdos uosto plėtra – ilgalaikis projektas, kuris vyks kelerius metus. Infrastruktūros darbai turėtų prasidėti po įstatymo priėmimo ir reikalingų leidimų išdavimo.
Pokyčiai jau vyksta – ir artimiausi keli metai parodys, kaip transformuosis Lietuvos transporto sistema. Tikimasi, kad kelionės taps patogesnės, skaidresnės ir efektyvesnės.
