Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) užsakymu atlikta apklausa parodė, kad didžioji dauguma nebetinkamų naudoti padangų keliauja į didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikšteles, paliekamos ten, kur perkamos naujos, arba servisuose, kuriuose jos keičiamos. Vis dėlto, tyrimas atskleidė, kad tokių atliekų dar kaupiama garažuose ir sandėliukuose.
Paaiškėjo, jog kaupti senas padangas linkę 6 proc. transporto priemonių valdytojų. Tarp 18 – 24 metų amžiaus jaunuolių tai daro 11 proc. apklaustųjų. 6 proc. respondentų nurodė, kad nežino, kur dedamos senos, nebenaudojamos padangos, nes už jų keitimą atsakingas kitas asmuo.
„Matome, jog situacija po truputį gerėja, tačiau neramina tai, jog kiekvienais metais akcijos „Darom“ savanoriai ir miškininkai vis dar prirenka didžiulius kiekius senų padangų. Dar didelė dalis gyventojų savo automobilių priežiūrą patiki individualiai dirbantiems mechanikams, kurie ne visada atsakingai žiūri į tokių darbų atlikimo metu susidarančias atliekas. Tikėtina, jog būtent dėl to Lietuvos pamiškėse ir nuošalesnėse vietovėse aptinkama nelegalių sąvartynų. Ypač jų daug aplink didmiesčius”, – sako Autogamintojų ir importuotojų asociacijos „AGIA“ vadovė Rita Zdanevičienė.
Apklausa taip pat atskleidė, kad net kas dešimtas Vilniaus gyventojas patiki savo transporto priemonės senų padangų utilizavimą kitam asmeniui.
Įdomu, kad trys iš dešimties apklausos dalyvių nurodė, jog padangas keičia namuose pats (-i) arba tai padaro kitas asmuo (šeimos narys, draugas, pažįstamas). Patys padangas namuose dažniau keičia vyrai.
Apklausą 2022 m. vasario mėnesį atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas.
Tinkamai susitvarkyti trūksta tik sąmoningumo
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, baudos už netinkamai utilizuotas padangas gali svyruoti labai skirtingai, priklausomai ne tik nuo pažeidimo pobūdžio bet ir nuo aplinkai padarytos žalos. Kiekvienas atvejis ar tyrimas vertinamas atskirai ir individualiai.
Bauda fiziniams asmenims gali siekti nuo 30 iki 90 Eur, o maksimali – nuo 2300 iki 2900 Eur. Jos dydis tiesiogiai susijęs ir priklauso nuo pašalinto atliekų kiekio. Juridiniams asmenims baudos siekia nuo 300 iki 850 Eur, o maksimali – nuo 1700 iki 6000 Eur. Jos dydis taip pat priklauso nuo pašalinto atliekų kiekio.
Bene labiausiai panaudotomis padangomis užteršti Šalčininkų ir Vilniaus regionai
Praėjusiais metais vien Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai miškingose šalies vietovėse surinko daugiau kaip 268 tonas gyventojų išmestų padangų. Miškininkai taip pat ragina žmones būti atsakingais ir tokių atliekų nemėtyti bet kur, o pristatyti į tam skirtas vietas.
Urėdijos Šalčininkų regioniniame padalinyje surinkta net 52 tonos. Kretingos regioniniame padalinyje darbuotojai praėjusiais metais surado beveik 27 tonas padangų, Nemenčinės miškininkai pašalino 20 tonų, Dubravos regioniniame padalinyje – daugiau kaip 15, Radviliškio – daugiau kaip 13 tonų.
2019 m. miškuose išmestų nenaudojamų padangų rasta beveik 157 tonos, 2018 m. – 99,7 tonos.
Tinkamai sutvarkyti senas padangas galima nemokamai. Už didelį kiekį – tenka primokėti
Legaliai atsikratyti padangomis Lietuvoje galima net keliais būdais: tokį pat kiekį, kokį perki, atiduodant pardavėjui; paliekant automobilių servise, kuriame tos padangos keičiamos; 4 vnt. per metus leidžiama atvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles; arba bet kokį skaičių, susimokėjus tam tikrą mokestį, perduoti atliekų tvarkytojams.
BNS.LT PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: RASA KRUOPAITĖ-LALIENĖ, UAB \”PROJEKTAI KITAIP\”
