Europos Sąjunga nusprendė nuo 2035 m. uždrausti prekiauti naujais automobiliais su vidaus degimo varikliais (ICE). Tai reiškia, kad nuo tų metų į automobilių salonus nepateks jokie nauji benzininiai ar dyzeliniai automobiliai. Nors tikslas – pasiekti nulinę emisiją, daugelis automobilių gamintojų perspėja, kad perėjimas gali būti ne toks sklandus, kaip tikisi politikos formuotojai.
Kodėl „Mercedes“ kelia susirūpinimą?
„Mercedes-Benz“ generalinis direktorius Ola Källenius, kuris taip pat vadovauja Europos automobilių gamintojų asociacijai (ACEA), perspėjo, kad visiškas draudimas gali pakenkti tiek pramonei, tiek vartotojams. Jis remia elektrifikaciją, tačiau pabrėžia, kad ji turėtų būti „technologiškai neutrali“, suteikiant vairuotojams pasirinkimą tarp akumuliatorinių elektrinių automobilių, hibridinių ir sintetinių degalų.
Pasak jo, griežtas draudimas gali sukelti priešingą rezultatą: užuot paspartinęs dekarbonizaciją, jis gali paskatinti vartotojus iki 2035 m. dideliais kiekiais pirkti benzininius ir dyzelinius automobilius, todėl keliuose ilgiau išliks senesni, labiau teršiantys automobiliai.
Elektromobilių pardavimai stringa
Oficialūs ACEA duomenys rodo, kad elektromobilių diegimas vis dar lėtas. Pirmąjį 2025 m. pusmetį jie sudarė tik 17,5 % naujų automobilių pardavimų visoje ES, JK ir ELPA šalyse. „Mercedes-Benz“ skaičiai dar mažesni:
- Tik 8,4 % pasaulinių pardavimų 2025 m. pirmąjį pusmetį sudarė grynai elektriniai automobiliai (palyginti su 9,7 % 2024 m.).
- Įskaitant įkraunamus hibridus, elektrifikuotos transporto priemonės sudarė tik 20,1 % pardavimų.
Tai rodo, kad nepaisant didžiulių investicijų, daugelis vartotojų vis dar renkasi tradicinius automobilius, ypač jautriose kainoms rinkose.
Kas gali nutikti po 2035 m.?
Nors draudimas oficialiai patvirtintas, Europos Komisija planuoja peržiūrėti jį, kad apsvarstytų galimas išimtis:
- Leisti įkraunamus hibridus po 2035 m.
- Leisti automobiliams, varomiems sintetiniu kuru.
Sintetinis kuras yra dirbtinai pagamintas kuras, kuriuo siekiama CO₂ neutralumo. Tačiau jų gamybos sąnaudos šiuo metu yra kelis kartus didesnės nei įprastinio kuro, todėl jų masinis diegimas artimiausiu metu yra nepraktiškas.
Poveikis Lietuvai
Lietuva turi vieną seniausių automobilių parkų Europoje, o vidutinis transporto priemonių amžius viršija 16 metų. Šiuo metu elektromobiliai sudaro tik 6–7 % naujų registracijų, o dyzeliniai automobiliai išlieka dominuojantys. Tai kelia keletą iššūkių:
- Infrastruktūra: Ar įkrovimo tinklas bus paruoštas iki 2035 m.?
- Įperkamumas: Ar elektromobilių kainos pakankamai sumažės vidutiniams Lietuvos vartotojams?
- Lankstumas: Ar bus leidžiami hibridiniai ar sintetiniai degalai, jei ES sušvelnins taisykles?
Europos ir Lietuvos perspektyvos
Vokietija ir Austrija jau išreiškė susirūpinimą, pabrėždamos reguliavimo lankstumo poreikį. Lietuvai šis klausimas yra ypač opus, nes rinka labai priklauso nuo naudotų automobilių importo ir dyzelinių modelių. Jei taisyklės bus per griežtos, vairuotojai gali ir toliau pirkti senesnes transporto priemones, taip atidėdami perėjimą prie švaresnio mobilumo.
Nors ES 2035 m. draudimas vidaus degimo varikliams skirtas transporto priemonėms siekia klimato tikslų, pramonės lyderiai perspėja, kad vienodas požiūris gali neveikti. Lietuvai, turinčiai senstantį automobilių parką ir ribotą elektromobilių naudojimą, tikrasis iššūkis yra ne tik 2035 m. terminas, bet ir tai, ar infrastruktūra, įperkamumas ir vartotojų pasitikėjimas sugebės laiku pasivyti.
Kokia jūsų nuomonė? Ar ES turėtų palikti erdvės hibridiniams ir sintetiniams degalams, ar draudimas turėtų likti absoliutus? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
