„Volkswagen” grupė atleido. Pernai. Dar kartą. Ir dabar — 50 000 darbo vietų iki 2030 metų. Tai ne eilinė korporacinė žinia — tai didžiausia automobilių pramonės restruktūrizacija Vokietijoje nuo „dieselgate” skandalo, kuris prieš dešimtmetį pakrėtė visą sektorių. Šįsyk priežastis kitokia: Kinija, muito politika ir strateginės klaidos su elektromobiliais. O pasekmės — globalios.
Grupės generalinis direktorius Oliver Blume akcininkams raštu patvirtino: per ketverius metus Vokietijoje bus likviduota apie 50 000 pozicijų. Tai reiškia, kad grupės darbuotojų skaičius Vokietijoje sumažės nuo maždaug 293 000 iki apie 250 000. Ir tai — dar optimistinis scenarijus.
Kaip iki to prieita: pelnas per pusę, Porsche beveik ant nulio
2025-ieji „Volkswagen” grupei buvo skaudūs. Grupės veiklos pelnas smuko 53,5 proc. — iki 8,9 mlrd. eurų. Grynasis pelnas krito 44 proc., iki 6,9 mlrd. eurų — blogiausias rezultatas nuo 2016 metų. Finansų direktorius Arno Antlitz apibūdino tai kaip „tikrai sudėtingą aplinką”: geopolitinė įtampa, nauji prekybos barjerai, kinų konkurencija.
Bene dramatiškiausiai nukentėjo Porsche. Šios markės veiklos pelnas 2025 m. krito 98 proc. — nuo maždaug 5,3 mlrd. eurų iki vos 90 mln. Veiklos marža krito nuo 14,5 proc. iki 0,3 proc. Priežastis: Porsche ilgą laiką agresyviai investavo į elektromobilius, paskui pasitraukė atgal prie tradicinių variklių — ir tai kainavo daugiau nei 3 mlrd. eurų vienkartinių išlaidų.
Bet ar tai grupės vadovų klaida, ar paprasčiausiai rinkos sukeltas spaudimas? Tai klausimas, kurį turėtų užduoti kiekvienas, kas turi „Volkswagen” grupės automobilį ir galvoja apie kitą pirkimą.
Kur eina 50 000 vietų: VW, Audi, Cariad
Atleidimų planas nėra abstraktus. 35 000 pozicijų dings iš pagrindinio „Volkswagen” prekės ženklo gamyklų Vokietijoje — tai buvo suderinta su profesinėmis sąjungomis dar 2024 m. pabaigoje. Papildomai: 7 500 vietų mažės „Audi”, 1 900 — „Porsche”, 1 600 — programinės įrangos padalinyje „Cariad”.
Grupė taip pat ketina sumažinti pasaulinę gamybą iki 9 mln. automobilių per metus, siekdama išvengti perteklinių gamybos pajėgumų. Palyginimui: 2018 m. buvo pagaminta daugiau nei 11 mln. automobilių, 2025 m. — 8,98 mln. Kitaip tariant, grupė formaliai adaptuojasi prie to, kas jau ir taip vyksta.
Tikslas — pasiekti 8–10 proc. veiklos maržą. Šiuo metu ji siekia vos 2,8 proc.
Škoda plaukia prieš srovę — ir tai ne atsitiktinumas
Grupės rezultatuose yra vienas ryškus kontrastas. Beveik visoms markėms pardavimai krito, tačiau Škoda 2026 m. pirmą ketvirtį pardavė 14 proc. daugiau automobilių — 271,9 tūkst. vienetų. Tai vienintelė grupės markė su teigiama dinamika.
Priežastis — kainų pozicionavimas. Škoda išlieka patraukli europietiškai perkančiajai galiai tuo metu, kai „Volkswagen” ir „Audi” segmentuose kyla stipri kinų konkurencija. Grupė tai supranta ir jau skelbia, kad 2026 m. Kinijoje pradės „didžiausią kada nors vykdytą elektromobilių puolimą” — daugiau nei 20 naujų modelių. Bet ar to pakaks, kai BYD, Geely ir kiti jau užima erdvę?
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojui
„Volkswagen” Lietuvoje nėra tiesiog prekės ženklas. Pagal 2026 m. I ketvirčio Autoplius.lt duomenis, „Volkswagen Passat” vis dar yra populiariausias automobilis visuose Lietuvos keliuose, o „Golf” užima antrą vietą naudotų automobilių pardavimuose. „Volkswagen” grupei priklauso ir „Audi A6″ — trečias labiausiai perkamas modelis tarp naudotų automobilių Lietuvoje.
Praktinė pasekmė: grupės restruktūrizacija gali paveikti atsarginių dalių prieinamumą, techninę paramą ir gamintojo garantijų politiką — ypač tiems, kas vairuoja naujesnius „Volkswagen” grupės elektromobilius ar hibridus. Serviso tinklas Lietuvoje šiuo metu veikia per oficialų atstovą „Moller Auto”, o jokių pokyčių kol kas nepaskelbta. Tačiau logika tokia: kai koncernas mažina sudėtingumą ir modelių liniją, kai kurie modeliai ir platformos gali tapti praeities reliktu greičiau nei tikėtasi.
Ne vienas Lietuvos vairuotojas jau dabar klausia: ar verta pirkti naują „Volkswagen” ar „Audi”, jei grupė pertvarkoma iš pagrindų?
Vadovų atlyginimai auga, kai pelnas krenta — ir tai kelia klausimų
Viena detalė, kurią sunku ignoruoti: nepaisant blogiausių per dešimtmetį rezultatų, „Volkswagen” vadovų taryba vėl gauna milijonines premijas. Pasak „Euronews”, tai lemia tai, kad atlyginimų sistema grindžiama grynuoju pinigų srautu — o jis pasiekė 6,4 mlrd. eurų, aukščiausią tikslinį lygį.
Kitaip tariant: 50 000 žmonių netenka darbo, o vadovai fiksuoja rekordinį premijų lygį. Dėl šios situacijos jau išreiškė nepasitenkinimą ir profsąjungos, nors oficialiai palaiko restruktūrizacijos planą.
Redakcijos vertinimu, ši situacija iliustruoja struktūrinę Europos automobilių pramonės problemą: sprendimų kaina tenka gamyklos darbuotojams, o strateginių klaidų kaina — ne tiems, kas jas priėmė. Kitur ES šalyse — Prancūzijoje, Belgijoje — tokia korporacinė logika jau sukėlė streikų bangas. Klausimas, ar Vokietija bus išimtis, vis dar atviras.
