Ryte prieinate prie savo automobilio ir matote apgadintą šoną, įlenktas dureles ar subraižytą bamperį, o aplink – nei kaltininko, nei kokios nors žinutės. Tokios situacijos vis dažnesnės, ypač didžiųjų miestų daugiabučių kiemuose ir prekybos centrų aikštelėse. Nuo pirmųjų jūsų veiksmų priklauso, ar pavyks greitai ir sklandžiai atgauti žalą, ar teks mokėti iš savo kišenės.
Paslėpta žala – dažnas didmiesčių gyventojų galvos skausmas
Draudimo bendrovių statistika rodo, kad atvejų, kai automobilis apgadinamas savininkui nedalyvaujant, kasmet daugėja. Ypač dažnai tai nutinka ten, kur daug automobilių ir ankštos parkavimo vietos – didmiesčių kiemuose bei prekybos centrų aikštelėse. Net nedidelis nubraukimas ar įlenkimas gali virsti šimtais ar net tūkstančiais eurų siekiančiu remonto sąskaitos įrašu.
BTA transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius pabrėžia, kad pagrindinė problema – žmonių sutrikimas. „Radę apgadintą automobilį jie nežino, nuo ko pradėti: ar skambinti policijai, ar pirmiausia kreiptis į draudimą, ar viską palikti likimo valiai. Būtent čia ir padaromos brangiai kainuojančios klaidos“, – aiškina specialistas.
Pirmas žingsnis – fiksuokite įvykį, o ne vien emocijas
Pastebėjus žalą svarbiausia – nepanikuoti ir iškart imtis dokumentavimo. Vėliau būtent šie įrodymai taps pagrindu tiek policijos, tiek draudimo bendrovės vertinimui.
Dažniausios nukentėjusiųjų klaidos
Pasak Andriaus Gasparavičiaus, žmonės dažnai:
- nepadaro jokių nuotraukų arba jų padaro vos kelias ir tik iš vieno kampo;
- neužfiksuoja bendro stovėjimo aikštelės vaizdo ir automobilio padėties joje;
- nesusirenka liudininkų kontaktų, nors aplink buvo žmonių;
- neperžiūri savo KASKO sutarties ir nežino, kokios pareigos jiems numatytos;
- per ilgai delsia kreiptis į policiją ar draudimo bendrovę.
Tokiais atvejais žalos administravimas dažnai užsitęsia, o kartais ir sumažėja tikėtina išmoka, nes trūksta objektyvių duomenų apie įvykį.
Kada būtina kviesti policiją ir ką žinoti apie KASKO
Jei žala jūsų automobiliui padaryta, o kaltininkas nežinomas, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į policiją. Pareigūnai gali patikrinti, ar teritorijoje yra vaizdo kamerų, apklausti liudininkus ir bandyti nustatyti atsakingą asmenį.
Jeigu turite KASKO draudimą, būtina perskaityti sutartį arba pasitikrinti draudiko taisykles – kai kuriais atvejais numatyta pareiga apie tokį įvykį nedelsiant pranešti policijai. Jei šios pareigos nevykdysite, vėliau draudimo bendrovė gali sumažinti išmoką.
Specialistas pažymi, kad dažnai, nenustačius kaltininko, KASKO išmoka mokama taikant besąlyginę išskaitą, todėl dalį remonto išlaidų vis tiek teks padengti pačiam vairuotojui.
Raštelis ant priekinio stiklo – geranoriškas, bet rizikingas sprendimas
Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai kaltę pripažinęs vairuotojas, apgadinęs kitą automobilį, palieka raštelį su savo kontaktais ant priekinio stiklo. Nors toks žingsnis atrodo korektiškas, jis ne visada apsaugo nuo rimtesnių pasekmių.
„Jei apgadinote svetimą turtą ir nežinote savininko, saugiausia išeitis – ne raštelis, o pranešimas policijai. Pareigūnai gali operatyviai surasti savininką arba bent jau užfiksuoti įvykio faktą, todėl vėliau nekils įtarimų, kad bandėte pasišalinti“, – paaiškina Andrius Gasparavičius.
Būna atvejų, kai liudininkai mato, jog kaltininkas palieka lapelį, tačiau vėliau paaiškėja, kad jis tuščias arba su neteisingu telefono numeriu. Tokiu būdu mėginama išvengti atsakomybės, tačiau, turint liudininkų parodymus ir kaltininko automobilio numerius, jis vis tiek nustatomas ir baudžiamas.
Pasišalinimas iš įvykio vietos gali kainuoti ir teises
Lietuvos kelių eismo taisyklės numato aiškias pareigas eismo įvykyje dalyvavusiems asmenims. Net ir nedidelis kito automobilio įbrėžimas laikomas eismo įvykiu, todėl paprasčiausias nuvažiavimas neįvykdžius pareigų traktuojamas kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.
Jeigu asmuo be svarbios priežasties palieka įvykio vietą, jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė ir teisės vairuoti atėmimas. Jei pasišalinama tuomet, kai žmogus sužalotas ar žuvęs, gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl racionaliausia taktika – iškart pripažinti faktą, tinkamai viską fiksuoti ir bendradarbiauti su institucijomis.
Kaip tinkamai užfiksuoti situaciją vietoje
Radus apgadintą automobilį, rekomenduojama nuosekliai atlikti šiuos veiksmus:
- nufotografuoti visus pažeidimus iš kelių skirtingų kampų;
- užfiksuoti bendrą aikštelės vaizdą ir automobilio stovėjimo vietą;
- apžiūrėti, ar aplink nėra vaizdo kamerų ar įėjimų į pastatus su stebėjimo sistemomis;
- paklausti aplinkinių, ar kas nors matė įvykį, ir užsirašyti liudininkų kontaktus;
- kiek įmanoma greičiau susisiekti su policija ir savo draudimo bendrove.
Kuo anksčiau pranešite apie įvykį ir pateiksite aiškiai surinktus duomenis, tuo sklandžiau vyks žalos administravimas. Draudimo ekspertai pabrėžia, kad tvarkingi ir išsamūs įrodymai gerokai sumažina ginčų tikimybę.
Praktiniai patarimai, kaip sumažinti riziką ateityje
Nors visiškai išvengti tokių situacijų neįmanoma, tam tikri įpročiai gali sumažinti nuostolių tikimybę:
- rinkitės geriau apšviestas ir vaizdo kameromis stebimas aikšteles;
- stovėkite taip, kad šalia liktų pakankamai vietos atidaryti duris;
- vengti parkavimo labai ankštose vietose, kur intensyvi automobilių kaita;
- peržiūrėkite savo KASKO sutartį ir pasidomėkite, kokios papildomos apsaugos galimybės siūlomos;
- reguliariai tikrinkite, ar jūsų kontaktai nurodyti draudimo sutartyje yra atnaujinti.
Pasak draudimo ekspertų, sąmoningas vairuotojo elgesys ir žinojimas, ką daryti kritiniu momentu, leidžia išvengti ne tik finansinių nuostolių, bet ir ilgo bei varginančio bylinėjimosi.
Ar jūs esate susidūrę su situacija, kai automobilis buvo apgadintas, o kaltininkas dingo? Papasakokite savo patirtį komentaruose – jūsų istorija gali padėti kitiems vairuotojams geriau pasiruošti.
