Vis geresnis aptarnavimo tinklų prieinamumas ir modernesni automobiliai, tačiau problema išlieka ta pati – ar rekomenduojami, galimi ar net kenksmingi varikliui vadinamieji „LongLife“ ciklai tarp alyvos keitimų? Ekspertai pataria, kaip dažnai keisti alyvą, kad pavaros agregatai tarnautų kuo ilgiau.
„LongLife“ ciklas tarp alyvos keitimų – beveik kiekvienas vairuotojas yra susidūręs su šiuo terminu. Jis reiškia ilgesnius techninės priežiūros intervalus, kuriuos rekomenduoja dauguma automobilių gamintojų. Ši politika grindžiama aplinkosauginiais ir ekonominiais sumetimais. Tai naudinga mūsų planetai, nes rečiau atliekama techninė priežiūra reiškia, kad reikia išmesti mažiau alyvos. Tai naudinga ir mūsų piniginei, nes retesnis techninis aptarnavimas reiškia mažesnes techninio aptarnavimo išlaidas per metus.
Deja, dėl to gali nukentėti varikliai, tiksliau, jų tarnavimo laikas. Galite paklausti: kaip taip gali būti, juk dabar jau galima įsigyti tokiam aptarnavimui tinkamų alyvų? Taip, tačiau „LongLife“ režimas paprastai neskiria naudojimo specifikos. Brangesniuose automobiliuose alyvos keitimo intervalą gali pagreitinti borto kompiuteris, kuris prietaisų skydelyje parodys atitinkamą pranešimą. Pigesniuose automobiliuose – tokios parinkties meniu nėra. Esant tokiai situacijai, vairuotojai automobilį naudoja pagal jo instrukcijas, nepriklausomai nuo to, kur ir kaip važiuoja. Jie laikosi, pavyzdžiui, kas 30 000 km nustatyto tepalų keitimo intervalo, per daug nesigilindami į variklio darbo sąlygas.
Nustatant techninės priežiūros grafiką automatinis „LongLife“ režimo pasirinkimas paprastai grindžiamas statistiniais duomenimis. Modelio vairuotojas važiuoja pagal taisykles, mišriu ciklu su nedidele transporto priemonės apkrova. Iš tikrųjų gali pakakti „LongLife“ režimo. Be to, galima įsivaizduoti eksploatavimo sąlygas, kuriomis aptarnavimo intervalą būtų galima dar labiau pailginti. Kasdienis važiavimas lygiu užmiesčio keliu daugiau kaip 20 km, be šviesoforų sankryžose, esant nedideliam eismui, važiuojant 80-90 km/h greičiu. Be to, vidutinio klimato sąlygos, 15-20 laipsnių Celsijaus temperatūra ir be lietaus. Tai yra, eksploatavimo sąlygos, atitinkančios mažiausią variklio apkrovą ir mažiausią jo degimą.
Problema ta, kad taip keliauja nedaug vairuotojų. Dėl šios priežasties alyvos keitimo intervalai turėtų būti nustatomi individualiai. Žinoma, intervalų negalima ilginti neribotai, tačiau trumpesnis intervalas, neatsižvelgiant į gamyklos rekomendacijas, bus pateisinamas.
Kartais pasitaiko, kad automobiliuose, kuriuose įrengta išsami savidiagnostikos sistema, borto kompiuteris parodo pranešimą, nurodantį keisti alyvą anksčiau laiko. Paprastai taip nutinka ne dėl to, kad alyvos užterštumo laipsnis diagnozuojamas matuojant elektrinę varžą. O kuo didesnis degimas ir sudėtingesnės eksploatavimo sąlygos, tuo didesnis alyvos užterštumas ir oksidacija. Transporto priemonėse įrengtos sistemos, kuriose kompiuteris analizuoja transporto priemonės naudojimo būdą (variklio apsukas, akceleratoriaus pedalo spaudimą, stabdymo ir greitėjimo ciklus, temperatūrą ir t. t.) ir pagal tai apskaičiuoja apytikslį laiką iki kito alyvos keitimo. Taigi jis daro būtent tai, ką turėtų daryti automobilio vairuotojas, neturintis tokios įrangos. Ji atsižvelgia į vairavimo stilių ir automobilio eksploatavimo sąlygas. Jei viskas vyksta sklandžiai – „LongLife“ ciklas greičiausiai nepadarys jokios žalos. Kai automobilis yra apkrautas – intervalą reikėtų sutrumpinti.
Vairavimas mieste
Trumpas variklio darbas, dažnas intensyvus greitėjimas, važiavimas nepakankamai įkaitusiu varikliu – tai pagrindiniai veiksniai, kurie neabejotinai rodo, kad alyvą reikia keisti greičiau nei įprastai. Ilgalaikis važiavimas su šaltu varikliu alyvai kenkia lygiai taip pat, kaip ir važiavimas esant aukštesnei jos temperatūrai. Šioje situacijoje reikia atsižvelgti ir į kitus pavojus. Didesnė alyvos užteršimo degalais rizika, tepimo sistemoje besikaupianti drėgmė, pasikartojančios ir pertraukiamos kietųjų dalelių filtro valymo procedūros – visi šie veiksniai skatina trumpinti alyvos keitimo intervalus. Be to, dažnai paleidžiant ir greitinant padidėja degimas, o tai reiškia didesnį alyvos užterštumą.
Važiavimas greitkeliu
Skelbimuose kaip privalumas nurodoma vadinamoji greitkelių rida. Deja, varikliui jis naudingas tik tuo atveju, jei vairuotojas laikosi taisyklių ir neperkrauna automobilio. Tačiau per greitas važiavimas, karštas oras, priekaba ar keleivių komplektas gali smarkiai pakeisti tokio veikimo sąlygas. Jei važiuojant dideliu greičiu variklis sudegina gerokai daugiau degalų nei įprastai važiuojant užmiestyje, tai reiškia didesnę taršą. Važiuojant su didele varomojo agregato apkrova, pakyla alyvos temperatūra, todėl pagreitėja jos oksidacija – senėjimas. Neabejotinai – reguliariai važiuojant greitkeliu reikia trumpesnių alyvos intervalų.
Variklio nusidėvėjimas
Su amžiumi ir nuvažiuotais kilometrais variklis praranda našumą, todėl reikia dažniau keisti alyvą. Viena iš priežasčių – dėl degalų tiekimo ir įsiurbimo sistemos nusidėvėjimo alyva gali būti užteršta degalais, suodžiais ar drėgme. Senesni varikliai, kurių rida didelė, „neišlaiko“ suspaudimo, todėl pablogėja degimo procesas ir į karterį gali patekti daugiau išmetamųjų dujų. Dėl to smarkiai sutrumpėja alyvos tarnavimo laikas. Kartais šis pagreitintas keitimas netgi būtinas. Alyva yra labiau užteršta ir gali būti praskiesta degalais dėl netinkamo degimo proceso.
Užsikimšęs DPF filtras
Kai DPF filtras jau būna smarkiai užsikimšęs pelenais, jo pajėgumas sumažėja. Svarbiausia yra suodžių kiekis, kurį jis gali priimti ir sudeginti. Dažniau atliekamas priverstinis DPF filtro „regeneravimas“, o tai gali reikšti, kad alyvoje padidėja degalų kiekis. Drastiškais atvejais alyvos lygis pakyla virš didžiausio lygio, nurodyto ant matuoklio. Tai reiškia, kad blogėja alyvos tepimo savybės ir alyvą reikia dažniau keisti.
Maža metinė rida
Tie, kurie mažai važinėja, taip pat turėtų rinktis trumpesnius alyvos keitimo intervalus. Tepalai susidėvi ir dėl laiko. Jei žmogus per metus nuvažiuoja, pavyzdžiui, 3 000 km, jis turėtų keisti alyvą kartą per metus, nors, žinoma, neprivalo griežtai laikytis kalendoriaus. Kelių mėnesių skirtumas tarp alyvos keitimų šiuo konkrečiu atveju yra gana saugus varikliui.
Tiuningas
Kadangi vis daugiau automobilių gamykloje yra aprūpinami turbokompresoriais, populiarėja elektroninis derinimas. Galima sakyti, kad šiandien jis tampa prieinamas ranka. Jums net nereikia lankytis autoservise – variklio valdymo programinę įrangą keičiančius modulius galima užsisakyti net internetu, o jų prijungimas prie automobilio kompiuterio dažniausiai būna trivialus. Kiekvienas variklio parametrų, ypač galios, pakeitimas keičia veikimo principus. Didesnė galia reiškia didesnę šiluminę apkrovą varikliui ir alyvai, t. y. jos oksidaciją. Be to, nekokybiškas derinimas dažnai reiškia, kad greitėjant duodamas degalų perteklius. Tai argumentai už trumpesnį alyvos keitimo intervalą.
Juoda spalva mažai ką pasako
Daugelis vairuotojų bando spręsti apie alyvos būklę pagal jos išvaizdą. Juoda spalva rodo nusidėvėjimą, o gintarinė spalva rodo, kad alyva vis dar puikios būklės. Deja, toks požiūris yra klaidingas.
Alyva gali susidėvėti dviem būdais – cheminiu (praranda savybes) ir fiziniu (pvz., yra užteršta). Tačiau svarbu pažymėti, kad kai kurios alyvos sukurtos taip, kad sugertų kuo daugiau teršalų ir neleistų šiems teršalams nusėsti variklio viduje.
Grynumas taip pat gali suklaidinti
Alyva gali chemiškai dėvėti neprarasdamas gražios, pirminės spalvos. Pavyzdžiui, automobiliuose, kuriuose naudojamos suskystintos naftos dujos, alyva labai ilgai išlieka skaidri, nes suskystintos naftos dujos dega labai švariai. Tačiau tokioje alyvoje atsiranda plika akimi nematomų cheminių priemaišų, kurios blogina tepimo savybes.
Tai, žinoma, siera, kuria užterštos suskystintos naftos dujos. Ši siera degimo proceso metu gamina rūgštinius junginius, kurie patenka į alyvą ir ją rūgština. Alyva turi tam tikrą gebėjimą neutralizuoti šiuos junginius, tačiau suskystintų naftos dujų automobilių savininkams patariame labai griežtai laikytis alyvos keitimo intervalų arba net sumažinti juos perpus.
Tai ne tik tepimas
Daugelis vairuotojų alyvos susidėvėjimą sieja tik su tepimo savybių pablogėjimu. Tačiau šiuolaikinės alyvos atlieka ir kitas užduotis. Cheminis skilimas reiškia, kad jos nebegali jų atlikti.
Tarp svarbiausių „papildomų“ alyvos funkcijų, kurios išnyksta dėl cheminio nusidėvėjimo, yra šios:
- variklio apsauga nuo degimo smūgių;
- laiko grandinių apsauga nuo grandžių nusidėvėjimo ir pailgėjimo;
- alyvoje veikiančių paskirstymo diržų priežiūra.
Kaip dažnai turėčiau keisti alyvą?
Jei konkrečios eksploatavimo sąlygos skiriasi nuo medžiagos pradžioje nurodytų idealių sąlygų, alyvos keitimo intervalą tikslinga sutrumpinti bent 1/3 rekomenduojamos ridos. Anksčiau buvo priimta, kad alyvą dyzeliniuose modeliuose reikia keisti dažniau nei benzininiuose, tačiau dabar dėl konstrukcinių priežasčių benzininiams varikliams keliami tokie patys reikalavimai.
