Būtinybė dažnai papildyti aušinimo skysčio atsargas yra ženklas, kad turėtumėte pasidomėti aušinimo sistemos būkle. Štai keletas galimų gedimų dėl kurių dingsta antifrizas.
Aušinimo sistema yra vienas iš pagrindinių automobilio komponentų, atsakinga už optimalios variklio darbinės temperatūros užtikrinimą ir apsaugą nuo perkaitimo. Todėl artėjant vasarai ir artėjant tropiniams karščiams verta atkreipti dėmesį į jos veiksmingumą, kitaip galime susidurti su nemažomis problemomis, įskaitant ir po galva esančios tarpinės pažeidimus.
Pagrindinis būdas patikrinti aprašytos sistemos būklę, žinoma, yra reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį. Nedideli papildymai kas maždaug dešimt tūkstančių kilometrų neturėtų kelti rūpesčių. Tačiau jei po kiekvienos ilgesnės kelionės pastebimas antifrizo netekimas, to tikrai nereikėtų nuvertinti. Štai keletas galimų priežasčių, kodėl dingsta antifrizas.
Kodėl dingsta antifrizas?
Pažeistas radiatorius
Vienas iš labiausiai tikėtinų nuotėkio šaltinių yra radiatorius. Bėgant metams nuotėkis gali atsirasti radiatoriaus jungtyse (radiatorius nėra vienalytis, o pagamintas iš skirtingų medžiagų) arba jis gali būti mechaniškai pažeistas, pavyzdžiui, vabzdžių ar akmenų, patekusių pro grotelių ir bamperio oro įsiurbimo angas. Kartais užtenka užtepti sandariklio, tačiau esant dideliems nesandarumams vis tiek reikės pakeisti visą radiatorių nauju.
Pažeistos guminės žarnos
Guminės žarnos kartais tampa sistemos nuotėkio priežastimi, o jų pažeidimo priežasčių yra daug. Senesniuose automobiliuose jos būna susilpnėjusios dėl amžiaus arba per daug užveržtos gnybtais. Taip pat žarnos galėjo būti mechaniškai pažeistos atliekant kitus remonto darbus variklio skyriuje arba jas galėjo nukąsti laukiniai gyvūnai, pavyzdžiui, kiaunės. Bet kuriuo atveju vienintelis veiksmingas sprendimas – pakeisti žarnas naujomis.
Sugedęs vandens siurblys
Aušinimo skysčio siurblio susidėvėjimas taip pat gali lemti tai, kad iš sistemos dingsta antifrizas. Dažniausiai nuotėkis atsiranda dėl netinkamo siurblio sandarinimo arba dėl to, kad atsiranda guolio laisvumas. Šio komponento keitimas gali būti brangus, nes paprastai rekomenduojama jį atlikti kartu su paskirstymo diržo keitimu.
Nesandarus šildytuvas
Kita nuotėkio vieta gali būti šildytuvas. Nuotėkį palyginti lengva aptikti, nes paprastai salone būna drėgna. Jei ant kilimo po vairuotojo ar keleivio kojomis yra vandens, labiausiai tikėtina priežastis – sugedęs šildytuvas. Deja, paprastai jį ne itin lengva pakeisti, nes daugumoje modelių reikia išardyti prietaisų skydelį.
Įtrūkęs išsiplėtimo bakas
Kartais problemos šaltinis yra pats išsiplėtimo bakelis, kuris dėl senumo įtrūko jungtyje arba galėjo būti pažeistas kito remonto metu. Šio komponento atveju nereikėtų gaišti laiko bandant jį išgelbėti ir suklijuoti, bet geriausia jį nedelsiant pakeisti nauju, galbūt naudotu, bet sandariu. Verta pridurti, kad problemų gali sukelti ir pažeistas rezervuaro dangtelis.
Pažeista galvos tarpinė
Sugedusi galvos tarpinė yra viena blogiausių diagnozių, kurią vairuotojas gali išgirsti iš mechaniko. Tai dar vienas komponentas, kuris gali būti aušinimo skysčio nuotėkio ar net aušinimo skysčio susimaišymo su alyva (tokiu atveju po alyvos bako dangteliu atsiranda būdingų į majonezą panašių likučių) priežastis. Keičiant tarpiklį nereikėtų taupyti lėšų, todėl, priklausomai nuo remonto apimties, galima tikėtis, kad jo kaina viršys 500 eurų.
