Dar prieš keliolika metų 5W-30 ar 5W-40 žymėjimas daugeliui vairuotojų atrodė visiškai įprastas, tačiau naujų automobilių techninėje dokumentacijoje vis dažniau galima sutikti 0W-20, o kai kuriuose varikliuose – ir dar mažesnės klampos alyvas. Tai nėra vien rinkodaros mada. Šiuolaikiniai varikliai projektuojami konkrečioms tepimo medžiagų savybėms, o mažos klampos alyva gali padėti mažinti mechaninius nuostolius ir degalų sąnaudas.
Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad 0W-20 yra tiesiog „geresnė“ alyva, kurią verta pilti į bet kurį automobilį. Jeigu senesnio variklio gamintojas tokios klampos ar specifikacijos nenumatė, savavališkas perėjimas prie jos gali būti klaida.
Ką reiškia 0W-20?
SAE klampos žymėjime pirmoji skaičiaus ir raidės kombinacija apibūdina alyvos elgseną žemoje temperatūroje. Raidė „W“ siejama su žiemos charakteristikomis. Paprastai tariant, 0W alyva sukurta taip, kad esant žemai temperatūrai išlaikytų reikalaujamą takumą.
Skaičius po „W“ apibūdina alyvos klampos klasę esant aukštai temperatūrai. Todėl 0W-20 ir, pavyzdžiui, 0W-40 nėra tas pats produktas vien todėl, kad abu turi „0W“.
Lietuvos vairuotojams geros alyvos savybės šaltomis sąlygomis aktualios dėl žiemos temperatūrų, tačiau tai nėra argumentas savavališkai rinktis 0W-20. Alyva pirmiausia turi atitikti konkretaus variklio reikalavimus.
Kodėl gamintojai renkasi mažesnę klampą?
Šiuolaikinių variklių komponentai ir tepimo sistemos projektuojami atsižvelgiant į konkrečias alyvos charakteristikas. Mažesnė klampa gali sumažinti pasipriešinimą judančioms detalėms, o tai prisideda prie efektyvumo ir mažesnių degalų sąnaudų.
„Auto Świat“ pažymi, kad 0W-20 ir panašios alyvos tapo dažnesnės kartu su gamintojų pastangomis mažinti degalų sąnaudas ir CO₂ emisijas. Jos taip pat greitai cirkuliuoja šalto variklio tepimo sistemoje, jei variklis būtent tokiai alyvai suprojektuotas.
Ar 0W-20 alyva kenkia varikliui?
Pats užrašas 0W-20 nėra nei gero, nei blogo variklio apsaugos sinonimas. Jei automobilio gamintojas reikalauja 0W-20 ir konkrečios alyvos specifikacijos, tokio produkto naudojimas yra normalus variklio eksploatacijos režimas.
Problema atsiranda tada, kai vairuotojas pats nusprendžia pakeisti gamintojo nurodytą alyvą kitu produktu vien todėl, kad šis yra naujesnis, brangesnis ar žada mažesnes degalų sąnaudas.
Variklio tepimo kanalai, siurblys, darbiniai tarpai ir kitos konstrukcinės savybės projektuojamos atsižvelgiant į numatytas tepimo medžiagas. Todėl alyvos pasirinkimas nėra vieta eksperimentams pagal principą „kuo skystesnė, tuo modernesnė“.
Vien klampos skaičių neužtenka
Čia slypi viena dažniausių vairuotojų klaidų. Du kanistrai su vienodu užrašu 0W-20 nebūtinai yra tarpusavyje pakeičiami.
Reikia tikrinti ne tik SAE klampos klasę, bet ir automobilio gamintojo nustatytas specifikacijas bei patvirtinimus. Skirtingi varikliai gali reikalauti skirtingų alyvos charakteristikų, priedų paketų ir suderinamumo su išmetamųjų dujų valymo sistemomis.
Todėl tinkama alyva yra ne ta, ant kurios tiesiog parašyta „0W-20“, o ta, kuri atitinka konkrečiam varikliui nurodytus reikalavimus.
Ar verta 0W-20 pilti į seną automobilį?
Jeigu automobilio instrukcijoje 0W-20 nenumatyta, vien dėl mažesnių degalų sąnaudų ar lengvesnio šalto paleidimo prie jos pereiti nereikėtų.
Senesnės konstrukcijos variklis gali būti projektuotas kitokios klampos alyvai. Be to, daug kilometrų nuvažiavusio agregato techninė būklė gali gerokai skirtis nuo naujo variklio.
Jei kyla noras pakeisti naudojamą klampą, pirmiausia verta patikrinti gamintojo dokumentaciją. Jeigu joje leidžiamos kelios alternatyvos priklausomai nuo temperatūros ar eksploatavimo sąlygų, galima rinktis iš leidžiamo sąrašo.
O kaip dėl ilgų alyvos keitimo intervalų?
„Auto Świat“ publikacijoje kalbinti ar cituojami mechanikų vertinimai kritiškai žiūri į labai ilgus – iki 30 tūkst. km – alyvos keitimo intervalus, ypač automobiliams, daug naudojamiems trumpose miesto kelionėse. Publikacijoje kaip konservatyvesnis praktinis orientyras minimi maždaug 10–15 tūkst. km intervalai.
Vis dėlto tai nėra universalus techninis reikalavimas kiekvienam automobiliui. Oficialus atskaitos taškas turi būti konkretaus modelio gamintojo techninės priežiūros grafikas, o eksploatacijos sąlygos gali lemti papildomus reikalavimus.
Ką patikrinti prieš perkant alyvą?
Prieš dedant kanistrą į pirkinių krepšelį verta patikrinti kelis dalykus:
- kokia SAE klampa nurodyta automobilio instrukcijoje;
- kokios gamintojo specifikacijos ar patvirtinimo reikalaujama;
- ar pasirinkta alyva iš tikrųjų turi reikiamą patvirtinimą;
- ar jūsų varikliui leidžiamos kelios skirtingos klampos;
- koks keitimo intervalas nustatytas konkrečiam automobiliui.
Gamintojo specifikacija svarbesnė už madą
0W-20 nėra alyva, kurios reikėtų bijoti. Milijonai šiuolaikinių variklių suprojektuoti būtent tokioms mažos klampos tepimo medžiagoms. Jei gamintojas ją nurodo, bandymas „apsaugoti“ variklį savavališkai pilant tirštesnę alyvą taip pat nebūtinai bus geras sprendimas.
Tačiau galioja ir priešinga taisyklė: moderni alyva automatiškai netampa tinkama senesniam varikliui. Saugiausias pasirinkimas – ne spėlioti pagal skaičius ant kanistro, o tiksliai laikytis variklio gamintojo nustatytos klampos, specifikacijos ir aptarnavimo reikalavimų.
