Atrodo, kad tausoji automobilį – leidi varikliui ramiai sušilti, perjungi pavaras anksti, atsargiai manevruoji. O iš tikrųjų darai lygiai priešingai. Dilimas dažniausiai prasideda be garso, be kontrolinės lemputės ir be pastebimos problemos – tik po metų ar kelerių pasirodo sąskaita.
1. Šildyti šaltą variklį stovint vietoje
Šaltą rytą atrodo protinga palaukti, kol variklis sušils, prieš pajudant. Naujausios daugelio gamintojų instrukcijos rekomenduoja priešingai. „Hyundai” nurodo: paleidus variklį reikia važiuoti nuosaikiais apsukų dažniais, vengiant staigaus greitėjimo, kol viskas dar šalta – bet ne stovėti vietoje. Variklis, pavarų dėžė ir kitos judančios dalys tolygiai sušyla greičiau važiuojant, nei stovint tuščiąja eiga.
2. Per anksti perjungti aukštesnę pavarą
Ankstyvas perjungimas taupo degalus – bet tik tol, kol variklis dar lengvai reaguoja į akceleratorių. Jei važiuojate aukšta pavara mažomis apsukomis į kalną ir tenka stipriai spausti akceleratorių be aiškaus pagreitėjimo, variklis apkraunamas per daug. Bet ar tai reiškia, kad reikia orientuotis į konkretų apsukų skaičių? Ne – universalios ribos nėra, kiekvienas variklis skirtingas. Signalai aiškūs: dūzgimas, vibracija, silpna reakcija į pedalą – tuomet reikia žemesnės pavaros.
3–4. Sankaba ir pedalas (trumpai)
Koja, ramiai laikoma ant sankabos pedalo, ir pusiau sankaba įkalnėje – jau plačiai žinomos klaidos, apie kurias rašėme anksčiau: abu įpročiai greitina sankabos dilimą ir gali kainuoti nuo 500 iki 1500 eurų remontui. Pridėtinis niuansas dvigubos sankabos (DSG tipo) automatinėms dėžėms: laikant automobilį įkalnėje vien akceleratoriumi, sankabos gali įkaisti lygiai taip pat, kaip ir mechaninėje dėžėje – naudokite stabdį, rankinį stabdį arba „Auto Hold” funkciją.
5. Perjungti į D arba R dar visiškai nesustojus
Skubant apsisukti ar pastatyti automobilį, daugelis vairuotojų perjungia kryptį dar automobiliui judant. Šiuolaikinė elektronika kartais tokią komandą blokuoja, bet tai nereiškia, kad įprotis saugus. Gamintojai vieningai nurodo: prieš perjungiant į arba iš atbulinės eigos, automobilis turi būti visiškai sustojęs. Perjungimas judant gali pažeisti transmisiją – užtenka palaukti tos paskutinės pusės sekundės.
6. Ilgai leistis nuokalnėn vien stabdžiu
Kas yra ilgai vairavęs kalnuotoje vietovėje, tas žino tą jausmą, kai koja visą laiką lengvai laikoma ant stabdžio pedalo – atrodo kontroliuojama. Bet stabdžių diskai ir kaladėlės tokiu atveju beveik neturi progos atvėsti. Ilgoje nuokalnėje temperatūra gali pakilti tiek, kad stabdymo efektyvumas laikinai sumažėja, o diskai gali deformuotis ar susidėvėti netolygiai. Prieš leisdamiesi žemesne pavara arba rankiniu automato režimu leiskite varikliui padėti sulėtinti greitį – stabdį naudokite tikslingai, ne nuolat švelniu spaudimu kilometrų kilometrus.
7. Kiekvieną naktį įkrauti EV bateriją iki 100 proc.
Pilna baterija atrodo kaip maksimalus saugumas. Vis dėlto keli gamintojai kasdieniam naudojimui rekomenduoja žemesnę įkrovimo ribą. „Tesla” automobiliuose, kuriuose rodoma kasdienė 80 proc. riba, gamintojas pataria 100 proc. taupyti ilgesnėms kelionėms. „Volvo” naujesniuose modeliuose taiko panašų skirtumą – kasdieniam režimui iki 90 proc., o pilnas įkrovimas skirtas maršrutams, kuriems reikia viso nuvažiuojamo atstumo. Kiekviena baterija ir įkrovimo strategija skiriasi, todėl visada svarbiausia lieka konkreti automobilio instrukcija, ne bendra taisyklė.
Kodėl šie įpročiai lieka nepastebėti
Nė vienas iš šių septynių įpročių neatrodo neatsargus. Niekas neišgirsta garsaus trekštelėjimo perjungęs pavarą per anksti ar laikydamas koją ant sankabos. Papildoma apkrova kaupiasi lėtai, po truputį. Dauguma šių įspėjimų parašyti tiesiai automobilio instrukcijoje – tik beveik niekas jos neskaito. Verta patikrinti savo konkretaus automobilio vadovą, o ne ieškoti vieno universalaus recepto, tinkančio kiekvienam varikliui, dėžei ar baterijai.
