Sustojus prie šviesoforo Vilniaus centre variklis nutyla – ir dalis vairuotojų iš karto siekia mygtuko „A OFF”. Įprotis kaltinti start-stop sistemą dėl susidėvėjusio starterio ar akumuliatoriaus paplitęs. Bet ar žinojote, kad tai pačiai sistemai gali priklausyti ir vieno svarbaus komponento ilgesnis gyvenimas?
Ar sistema iš tikrųjų kenkia pačiam varikliui
Paties variklio požiūriu, gerai veikianti start-stop sistema yra neutrali. Geriausias to įrodymas – hibridiniai automobiliai. Juose vidaus degimo variklis išsijungia dešimtis, o kartais ir šimtus kartų per kelis kilometrus – praktiškai kiekvieną kartą atleidus akceleratorių, ne tik stovint prie šviesoforo. Ir nieko blogo: dalis hibridų garsėja būtent ilgaamžiškumu, nors dažniausiai vertinami dėl mažų degalų sąnaudų.
Kur reali rizika – ir kodėl ji ne tokia baisi, kaip atrodo
Senesnės kartos start-stop sistemos rėmėsi kiek primityvesniais sprendimais nei hibridų technologija. Pirmųjų kartų starteriai nebuvo pakankamai galingi, o kai kurie varikliai nebuvo pakankamai apsaugoti nuo pasikartojančio įsijungimo ir išsijungimo poveikio. Greičiausiai nusidėvintis elementas – paleidimo akumuliatorius. Net specialiai tam pritaikytas akumuliatorius nuo start-stop ciklų susidėvi greičiau. Bet naujas akumuliatorius kainuoja gerokai mažiau, nei sistema realiai leidžia sutaupyti per jo tarnavimo laiką.
Turbokompresorių ir kitos variklio įrangos atžvilgiu gamintojai (ne visi ir ne iš karto) sukūrė apsaugų rinkinį: sistema paprastai neįsijungia, kai variklis per šaltas ar per karštas, kai lauko temperatūra per žema ar per aukšta, kai salono temperatūra smarkiai skiriasi nuo nustatytos, ar kai akumuliatoriaus įtampa rodo, kad jis iškrautas. Būtent todėl daugelyje automobilių nuo rudens iki pavasario sistema veikia beveik nepastebimai, o geromis sąlygomis įsijungia gerokai dažniau.
Nauda, apie kurią dažniausiai nekalbama
Sunku nepastebėti, kad viena iš start-stop naudų dažnai lieka nutylėta – poveikis kietųjų dalelių filtrui (DPF). Kai variklis dirba tuščiąja eiga, jis nuolat priima suodžių porciją, tačiau esant menkai apkrovai neturi galimybės jų sudeginti. Kai variklis start-stop dėka išjungtas, jis nedirba ir suodžių negeneruoja – tai tiesioginė nauda DPF filtro būklei, apie kurią dažnai pamirštama kalbant vien apie akumuliatorių ir starterį.
Kiek realiai sutaupoma degalų
Įprastas lengvojo automobilio variklis, dirbdamas tuščiąja eiga, per valandą sunaudoja apie 0,5–2 litrus degalų – kuo didesnis variklis, tuo didesnis sunaudojimas, be to, reikšmingą įtaką daro ir oro kondicionieriaus apkrova. Važiuojant mieste, kur sustojimų daug, sutaupymas gali siekti iki 25 proc. Kelionėje, kur stabdoma retai, sutaupymas praktiškai nepastebimas. Vidutiniškai start-stop sumažina degalų sąnaudas keliais procentais – nedaug, bet dažnai daugiau, nei kainuoja anksčiau susidėvintis akumuliatorius.
Kada verta išjungti, o kada – ne
Jei pastebite, kad jūsų sustojimai dėl eismo sąlygų labai trumpi, sistemą verta išjungti – taip nereikės be reikalo varginti starterio, akumuliatoriaus ir savęs paties. Jei sustojimai ilgesni, o sistema veikia sklandžiai ir netrukdo, jos išjungti tikrai neverta – realios naudos tai neduoda.
