Aušinimo skystis variklyje yra amžinas? Pamirškite – tai mitas. Daugelyje automobilių po kelerių metų iš pradžių skaidrus, spalvotas skystis virsta rudu tirštėliu. Ir vairuotojai, ir nemažai mechanikų šį skystį nuvertina, kol atsiranda pirmieji gedimai. O jų kaina gali siekti tūkstančius eurų.
Ką aušinimo skystis iš tikrųjų veikia
Aušinimo skystis cirkuliuoja kanalais ir guminėmis žarnomis tarp variklio, kur jis įkaista periimdamas šilumos perteklių, šildytuvo – kur atiduoda šilumą salono šildymui – ir radiatoriaus, kuris atvėsina skystį, perduodamas šilumą aplinkai. Tik tiek.
Tačiau aušinimo skystis – tai kur kas daugiau nei vanduo. Žiemą jis turi išlikti skystas nepriklausomai nuo temperatūros, o vasarą neturi virti, net kai temperatūra viršija 100 °C. Svarbiausia savybė, kurią skystis laikui bėgant praranda, – apsauga nuo korozijos. Jis saugo alumininius ir plielinius komponentus, su kuriais liečiasi. Jei vietoj aušinimo skysčio į sistemą supiltumėte gryną vandenį, per trumpą laiką atsirastų nuosėdos, korozija, nuotėkiai, o blogiausiu atveju – verdantis vanduo galėtų suskaldyti aušinimo sistemą.
Kodėl skystis praranda savybes
Dauguma aušinimo skysčių turi penkerių metų galiojimo laikotarpį, kai kurie – tik dvejų. Po to gamintojas nebegarantuoja antikorozinės apsaugos. Kai skystyje esantys korozijos inhibitoriai nusidėvi, prasideda oksidacijos procesai ant radiatoriaus ir šildytuvo vidinių sienelių.
Rezultatas: automobilio salonas lėčiau sušyla, o varikliui vis sunkiau atvėsti. Kuo šilčiau lauke, tuo didesnė variklio perkaitimo rizika. Skystis keičia spalvą – iš žalios, rožinės ar geltonos tampa rudas. Jo sudėtyje esančios dalelės veikia vandens siurblio mentes kaip švitrinis popierius.
Naujesniuose automobiliuose, kuriuose vietoj tradicinio termostato naudojama elektrozavorinė sistema, pasenęs skystis gali užblokuoti šį precizinį mechanizmą. O tokio mazgo remontas – jau visai kita kainų kategorija.
Senas skystis gali sunaikinti variklį
Laiku nepakeistas aušinimo skystis gali padaryti kur kas daugiau žalos, nei daugelis įsivaizduoja. Korozija pažeidžia aušinimo sistemos elementus, atsiranda nesandarumų ir nuotėkių. Nuotėkiai veda prie sistemos užorėjimo – ir viena, ir kita situacija gali sukelti variklio perkaitimą.
Net vienkartinis variklio perkaitimas gali baigtis perdegusia galvutės tarpiklio. Tokiu atveju remonto kaina siekia šimtus, o sudėtingesnių variklių atveju – tūkstančius eurų. Mechanikai perspėja: rudos nuosėdos išlyginamajame bakelyje – signalas nedelsiant vykti į servisą.
Ar galima maišyti skirtingus aušinimo skysčius
Rinkoje egzistuoja įvairūs skysčiai, atitinkantys skirtingas normas: G11, G12, G12+ ir kitas. Vieniems automobiliams skysčio tipas mažai rūpi, kitiems – tinkamo skysčio naudojimas yra kritiškai svarbus.
Pagrindinė problema: dažniausiai nežinome, koks skystis supiltas į mūsų radiatorių. O tai reiškia, kad papildyti tokiu pačiu skysčiu – vienintelis saugus variantas – tiesiog negalime.
Spalva čia nepadeda. Skysčio spalva atlieka tik dekoratyvinę funkciją – gamintojai nesusitarė, kad spalva nurodytų klasę. Todėl pilant rožinį skystį prie rožinio galima sumaišyti nesuderinamų skysčių, kurių mišinys neutralizuoja antikorozines medžiagas. Efektas nebus momentinis: supilsite, viskas atrodys gerai, pamiršite. Kol vieną dieną kas nors sugrius.
Jei nežinote, koks skystis yra sistemoje, trūkumą laikinai galima papildyti demineralizuotu vandeniu. Tačiau rudenį to daryti nepatartina – per šalčius vanduo užšals ir gali suskaldyti variklio bloką.
Ką rodo skysčio būklė – ir kada skubėti į servisą
Rūdžių spalvos aušinimo skystis – aiškus signalas, kad sistema jau seniai reikalauja dėmesio. Tačiau yra dar rimtesnis požymis: jei skystyje matosi alyvos emulsija (šviesiai ruda masė), tai reiškia, kad alyva pateko į aušinimo sistemą. Tokiu atveju – važiavimą reikia nutraukti nedelsiant.
Jei papildomai alyvos matytumėte „sviestą” – tai reiškia, kad aušinimo skystis patenka į variklio alyvą. Ir vienu, ir kitu atveju – tiesiausias kelias į servisą, nes tolesnė eksploatacija gali baigtis visišku variklio sunaikinimu.
Patikrinti aušinimo skysčio būklę trunka minutę: atidarykite variklio dangtį, pažiūrėkite į išlyginamąjį bakelį. Jei skystis rudas, dvokia arba matosi nuosėdos – laikas jį keisti. Kas reguliariai tai daro kas penkerius metus, tas išvengia remonto, kuris kainuoja dešimteriopai daugiau nei butelis naujo skysčio.
