Dyzelinas jau kainuoja tiek, kad kai kurie vairuotojai rimtai svarsto pilti į baką saulėgrąžų aliejų iš parduotuvės.
Maistinis aliejus kaip kuras dyzeliniams varikliams – skamba kaip pokštas, bet tai tikrai veikia. Tiesa, ne su kiekvienu automobiliu ir ne be rizikos.
Kodėl Europa susidūrė su dyzelino krize
Europa nepasigamina pakankamai dyzelino ir didelę dalį importuoja iš nestabilių regionų. Kai tiekimo grandinės sutrinka – kainos kyla sparčiau nei benzino.
Lietuvoje dyzelinas ypač populiarus – apie 60% lengvųjų automobilių turi dyzelinį variklį. Tai reiškia, kad kainų šuolis tiesiogiai veikia daugybę vairuotojų ir transporto įmonių.
Kokie automobiliai gali važiuoti ant maistinio aliejaus
Čia yra esminis niuansas – ne kiekvienas dyzelinis automobilis tam tinka. Svarbiausia, kad kuro siurblys būtų mechaninis, o ne elektroninis. Aliejus netinkamas common rail sistemose.
Tai reiškia, kad Lietuvoje populiariausi kandidatai būtų:
- VW Golf III / IV, Passat B4/B5 su 1.9 TDI (su paskirstymo tipo siurbliu, ne common rail) – vieni geriausių pasirinkimų
- Mercedes-Benz W124, W201 su senesniais OM601/OM602/OM603 varikliais – klasikiniai mechaniniai dyzeliniai varikliai, praktiškai sukurti tokiam kuro lankstumui
- VW Transporter T4 su 1.9D arba 2.4D – mechaniniai varikliai
- Toyota Land Cruiser su senesniu dyzeliniu varikliu
- Seat Cordoba / Ibiza su 1.9 SDI – paprastas mechaninis variklis, gerai toleruojantis dyzelino ir aliejaus mišinį
- Opel Astra / Vectra su senesniu 1.7D varikliu
- Peugeot 405 / 306 su XUD varikliais
Kategoriškai netinkami automobiliai
Visi šiuolaikiniai common rail varikliai (nuo maždaug 2000–2005 m.), ypač su piezo purkštukais. Nuo Euro 5 standarto, kai kuro aparatūra tapo preciziškai tiksli, net specialiai pagamintas biodyzelinas laikomas motorui pavojingu – ką jau kalbėti apie neapdorotą aliejų.
Tai apima visus šiuolaikinius „BMW”, „Audi”, „VW” su CR TDI, „Mercedes” CDI ir panašius automobilius. Jei turite automobilį, pagamintą po 2005 metų – pamirškit apie aliejų. Tai baigsis brangiu remontu.
Kaip tai veikia praktiškai
Kadangi aliejaus klampumas yra daug didesnis nei dyzelino, jį reikia pakaitinti iki 70–80°C. Montuojama speciali įranga: papildomas kuro bakas, aliejaus šilumokaitys, degalų perjungimo mechanizmas ir elektroninis valdymo pultas.
Šaltas variklis pradžioje užkuriamas dyzelinu, o jam įkaitus, per šilumokaitį tekantis karštas aušinimo skystis sušildo aliejų iki reikiamos temperatūros. Tada vairuotojas perjungia sistemą ir variklis pradeda dirbti aliejumi.
Paprastesnis būdas – mišinys
Paprastesnis būdas – maišyti aliejų su dyzelinu. Šiltesniu oru optimalus santykis yra maždaug du litrai dyzelino ir vienas litras aliejaus, o kai temperatūra nukrenta – trijų prie vieno santykiu.
Tai leidžia išvengti sudėtingos įrangos montavimo, bet vis tiek reikia bent minimalaus dyzelino kiekio. Tai reiškia, kad sutaupymas ne toks didelis, kaip gali atrodyti.
Kiek kainuoja konversija ir koks sutaupymas
Konversijos komplekto įrengimas paprastai kainuoja nuo 900 iki 1800 eurų, priklausomai nuo automobilio modelio. Labiausiai savo charakteristikomis į dyzeliną panašus yra rapsų aliejus, tačiau kurui tinka beveik visos augalinio aliejaus rūšys – svarbu, kad aliejus neturėtų mechaninių priemaišų ir nebūtų užterštas vandeniu.
Saulėgrąžų aliejus parduotuvėje kainuoja apie 1,5–3 €/l (priklausomai nuo akcijų), tačiau naudotas kepimo aliejus iš kavinių ir restoranų gali būti gerokai pigesnis ar net nemokamas.
Ar tai ekonomiškai prasminga?
Jei dyzelinas kainuoja 2 €/l, o saulėgrąžų aliejus – 2,50 €/l, tai jokios ekonominės naudos nėra. Tačiau jei pavyksta gauti naudotą kepimo aliejų iš restorano už 0,50 €/l arba nemokamai – tuomet sutaupymas akivaizdus.
Tarkime, nuvažiuojate 20 000 km per metus, sunaudojate apie 1600 litrų dyzelino. Jei pusę to kiekio pakeičiate pigiu aliejumi, sutaupote apie 1200 eurų per metus. Konversijos įranga atsipirktų per metus.
Tačiau čia prasideda teisinės ir techninės problemos.
Teisiniai aspektai: akcizas ir baudos
Teisiškai bet koks kuras, naudojamas transporto priemonėse, turi būti apmokestintas akcizu. Jei vairuotojas pila neapmokestintą produktą, jam gali grėsti rimtos baudos. Tai yra reali rizika – nors praktiškai niekas netikrins, ką pili iš parduotuvės, oficialiai tai yra pilka zona.
Lietuvos muitinės duomenimis, akcizas dyzelinui sudaro apie 0,47 €/l. Tai reiškia, kad naudodamas neapmokestintą aliejų, teoriškai venksi mokesčio. Tačiau jei būsi sugautas – bauda gali siekti nuo 300 iki 3000 eurų, priklausomai nuo kiekio.
Ar tikrina kelių policija?
Lietuvos kelių policija neturi įrangos kuro kokybei tikrinti kelyje. Tačiau muitinė gali atlikti patikrinimus degalinėse ir privačiuose automobiliuose, jei yra įtarimas dėl nelegalaus kuro naudojimo. Praktiškai tai retas atvejis, bet rizika egzistuoja.
Techninės rizikos: ką sako mechanikai
Kepimo aliejus turi visiškai kitokias fizines savybes nei dyzelinas, ilgainiui gali sukelti nuosėdų kaupimąsi kuro sistemoje ir variklyje. Net senuose, automobiliuose su mechaninėmis sistemomis, ilgalaikis aliejaus naudojimas gali sukelti rimtų problemų.
Dažniausiai pasitaikanti problema – kuro filtro užsikimšimas, kurį teks keisti dažniau nei įprastai. Taip pat gali užsiteršti purkštukai (valymas kainuoja 100–200 eurų) arba nusidėvėti kuro siurblys (keitimas – 300–500 eurų). Blogiausiu atveju nuosėdos kaupiasi degimo kameroje ir galiausiai tenka remontuoti patį variklį.
Mechanikai pastebi: jei naudosite švarų, filtruotą rapsų arba saulėgrąžų aliejų ir reguliariai keisite filtrus – rizika minimali. Bet jei naudosite naudotą kepimo aliejų be filtravimo – problemų greičiausiai neišvengsite.
Situacija Lietuvoje: ar kas nors tai daro?
Lietuvoje yra nedidelė entuziastų bendruomenė, kuri eksperimentuoja su alternatyviais kuru. Daugelis jų vairuoja senus „VW” ar „Mercedes” automobilius ir naudoja rapsų aliejų arba filtruotą kepimo aliejų.
Šaltinis: „Facebook“ Auksinis berniukasTačiau tai nėra masinis reiškinys. Daugelis mechanikų į tokius eksperimentus žiūri skeptiškai ir rekomenduoja naudoti tik sertifikuotą biodyzeliną, jei norite alternatyvos įprastam dyzelinui.
Ar biodyzelinas geresnė alternatyva?
Biodyzelinas (B100 arba mišiniai su dyzelinu) yra legalus, apmokestintas ir saugus varikliui. Jis gaminamas iš augalinių aliejų, bet pereina specialų cheminio apdorojimo procesą, dėl kurio jo savybės artimesnės dyzelinui.
Lietuvoje biodyzelino B100 galima įsigyti kai kuriose specializuotose degalinėse, tačiau jo kaina panašiai kaip ir paprasto dyzelino. Tai reiškia, kad ekonominio pranašumo nėra.
Ar verta bandyti?
Jei turite seną dyzelinį automobilį (iki 2000 m.) su mechaniniu kuro siurbliu, techniškai galite eksperimentuoti su aliejumi. Bet apsvarstykite:
Reikia suvokti visą vaizdą: naudojate neapmokestintą kurą (bauda iki 3000 eurų), rizikuojate variklio pažeidimais ir investuojate 900–1800 eurų į konversiją. Ekonominė nauda realiai egzistuoja tik tada, jei turite patikimą pigaus arba nemokamo aliejaus šaltinį.
Verdiktas paprastas: jei turite seną mechaninį dyzelinį, planuojate juo važinėti dar 5–10 metų ir žinote, kur gauti pigaus aliejaus – verta pabandyti. Visiems kitiems – geriau ieškoti degalinių su nuolaidomis ir investuoti į ekonomišką vairavimą.
