Karšta diena. Automobiliai stovi saulėkaitoje valandų valandas. Internete — klausimas, kurį užduoda daugiau žmonių nei gali pasirodyti: ar karštu oru benzinas bake neišgaruoja? Ar neprarandu pinigų tiesiog stovėdamas aikštelėje?
Atsakymas aiškus: ne. Bet tai tik pusė istorijos — nes tuo pat metu automobilyje tikrai vyksta procesai, kurių ignoruoti neverta.
Kodėl benzinas bake negaruoja
Automobilio degalų sistema yra uždara. Bakas, vamzdeliai, degalų siurblys — visa tai sudaro sandarią grandinę, iš kurios degalams paprasčiausiai nėra kur išeiti. Degalų kamštelis užsandarinta sistema, o šiuolaikiniuose automobiliuose net ir bako vidaus slėgis reguliuojamas specialiu vožtuvu, kad bet koks garų perteklius būtų nukreiptas atgal į degalų sistemą — o ne į atmosferą.
Britų automobilistų asociacija AA šį klausimą išsprendė vienareikšmiškai: jei benzinas tikrai garoutų praeinant pro automobilių aikštelę, kvaptų benzinu. Taip nenutinka. Kamštelis atlieka savo darbą.
Dar vienas techninis faktas: vasarinis benzinas specialiai formuluojamas su mažesniu lakumu nei žieminis. Tai daroma kaip tik dėl karštų dienų — kad degalų sistema veiktų stabiliai ir nekiltų vadinamosios garų spynos kuro tiekimo sistemoje. Kitaip tariant, vasarą benzinas bake elgiasi dar stabiliau nei žiemą.
Dyzelinas — dar mažiau lakus nei benzinas. Ten klausimas net nekyla.
Kas vasarą tikrai keičiasi po automobiliu
Degalai — saugūs. Bet kiti skysčiai — ne tokie ramūs. Ir čia dauguma vairuotojų daro klaidą: nerimauja dėl to, kas nesigadina, ir pamiršta tai, kas tikrai reaguoja į karštį.
Variklio alyva aukštoje temperatūroje tampa skystesnė. Tai reiškia, kad ji prasčiau tepa — slėgis sistemoje šiek tiek mažėja, trintis tarp metalinių dalių didėja. Tai ne katastrofa, bet senesniame automobilyje su nuvalkiota alyva vasaros karštis gali greičiau atskleisti, kad laikas ją keisti.
Aušinimo skystis — svarbiausia vasaros tema. Perkaitimas yra reali rizika, ypač transporto spūstyse, kai automobilis stovi ir oro cirkuliacija per radiatorių minimali. LRT cituojami ekspertai primena: aušinimo skysčio lygis ir jo virimo temperatūra — kritiški parametrai. Jei skysčio nepakanka arba jis senas, perkaitimo rizika ženkliai auga.
Stabdžių skystis — retai prisimenamas, bet vasarą ypač aktualus. Stabdžių sistema dirba intensyviau karštomis dienomis — ypač kalnuotoje vietovėje arba po ilgų nuspaudimų. Hidgroskopiškas stabdžių skystis laikui bėgant absorbuoja drėgmę, o tai mažina jo virimo temperatūrą. Rezultatas — stabdžių pedalas gali pasijausti „minkštas”. Tai signalas keisti.
Ką tikrinti prieš vasaros kelionę
Praktiškai: trys skysčiai, kuriuos verta patikrinti prieš bet kokią ilgesnę vasaros kelionę.
Pirma — aušinimo skysčio lygis ir spalva. Jei jis tamsiai rudas arba drumzlinas — laikas keisti, ne papildyti. Antra — variklio alyvos lygis ir konsistencija. Ant matuoklio turėtų būti ryški, nepernelyg tamsi alyva. Trečia — stabdžių skysčio lygis ir data. Rekomenduojama keisti kas 2 metus arba pagal gamintojo nurodymą.
Akumuliatorius — dar vienas vasaros pažeidžiamas elementas. Priešingai nei daugelis mano, karštas oras akumuliatoriui daro žalą ne mažesnę nei šaltis: elektrolito garavimas, oksidacija, spartesnis cheminis senėjimas. Jei akumuliatorius jau senesnis nei 4 metai — vasaros karštis gali tapti paskutiniu rimtu išbandymu.
Degalai bake — ramiai. Bet visa kita po variklio dangčiu vasarą nori šiek tiek daugiau dėmesio nei sausio mėnesį.
