Liepos karščiai Lietuvoje jau kelerius metus pasiekia 30 °C ir daugiau, o sustojęs saulėje automobilis per 10 minučių viduje įkaista iki 40–50 °C. Trys daiktai, kurie kasdien keliauja su vairuotojais, tokiomis sąlygomis tampa problema — vienas jų gali sukelti gaisrą, kitas ilgainiui kenkia sveikatai, trečias gadina automobilį.
Elektroninės cigaretės ir power bankai — gaisro rizika
Vape’ai ir elektroninės cigaretės veikia ličio jonų baterijomis. Tos pačios baterijos naudojamos power bankuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose ir atsarginėse elementų sekcijose. Ir visa tai pasižymi viena savybe: aukšta temperatūra sukelia vadinamąją terminę grandininę reakciją (angl. thermal runaway) — baterija greitai perkaista, išskiria degias dujas ir retais atvejais užsiliepsnoja arba sprogsta.
Londono priešgaisrinė tarnyba fiksuoja augantį ličio jonų baterijų gaisrų skaičių — didelė jų dalis susijusi su neatsargiu laikymu karštoje aplinkoje. Gamintojai nurodo saugų laikymo intervalą: 0–45 °C. Automobilio salonas saulėje šią ribą viršija greitai.
Praktinis sprendimas paprastas: išlipant iš automobilio vape’ą, power banką ir atsargines baterijas pasiimkite su savimi. Bagažinė yra šiek tiek vėsesnė nei prietaisų skydelio zona, bet saulėje stovintis automobilis visur kaista — ir ten garantijų nėra.
Vandens butelis ant prietaisų skydelio — lupą primenantis efektas
Tai atrodo nepavojingai. Bet skaidri plastikinė butelė, pripildyta vandens, veikia kaip lęšis: sutelkia saulės spindulius į vieną tašką, kaip lupa. Kai toji šviesos koncentruota zona patenka ant sausų degių paviršių — sėdynės medžiagos, plastikinės detalės, popieriaus — gali pradėti smilkti arba užsidegti.
Tai ne teorinis scenarijus. Keletas dokumentuotų automobilių gaisrų Jungtinėje Karalystėje buvo tiesiogiai susiję būtent su šiuo reiškiniu. Rizika išauga, kai butelis guli ant prietaisų skydelio kampu, o saulė yra žemu kampu — vasarą po pietų ar ryte.
Sprendimas: butelį laikyti bagažinėje arba naudoti neskaidrią, daugeliui naudojimų skirtą gertuvę. Ir jokiu būdu — ant prietaisų skydelio, kur tiesioginė saulė patenka ilgiausiai.
Drėgmė ir pelėsis — sveikata, kurią kasdien ignoruojame
Karštis ir drėgmė automobilyje sudaro idealią pelėsio aplinką. Po žiemos, paskui lietų ar automobilių plovyklą paliktas neuždžiūvęs salonas, nuo vandentiekio sistemų laikui bėgant nusidėvėjusios sandarinimo juostos — visa tai kaupia drėgmę, kuri karščiuose fermentuoja.
Pirmas signalas — tvankus pelėsio kvapas, kuris nejuda ir po vėdinimo. Vėliau atsiranda plėvelė ant sėdynių, kilimėlių ar sandarinimo juostų. Pelėsio sporų, kurios cirkuliuoja per vėdinimo sistemą, poveikis yra rimtas: jis dirgina kvėpavimo takus, sukelia alergines reakcijas ir ypač kenkia astma sergantiems asmenims.
Klimatizacijos sistema čia atlieka dvigubą vaidmenį: jei filtras seniai nekeistas, ji pati tampa sporos nešiotoja. Kabininio filtro keitimas Lietuvoje paprastai kainuoja 15–30 eurų su darbu — ir turėtų būti atliekamas kartą per metus arba kas 15 000 km. Ar žinote, kada paskutinį kartą buvo keistas jūsų automobilio kabininis filtras?
Praktinė vasaros patikra prieš paliekant automobilį
Trys klausimai prieš užrakinant automobilį karštą dieną: ar nėra palikta baterijų turinčių prietaisų (vape’as, power bankas, telefonas)? Ar vandens butelis ne ant prietaisų skydelio, kur tiesiogiai patenka saulė? Ar salonas buvo tinkamai išdžiovintas po paskutinio lietaus ar plovimo?
Tai ne baimės kėlimas. Tai skaičiai ir fizika — o abi veikia nepriklausomai nuo to, ar apie jas žinome.
