Jei keičiant padangas į žiemines servise pasiūlys „sportinius“ diskus, neskubėkite sutikti: gręžti stabdžių diskai gimė lenktynių trasose ir geriausiai atsiskleidžia būtent ten. Kai ratai nuimti, o senų diskų kraštuose matyti dilimo briaunelė, sprendimą tenka priimti vietoje. Skylutės atrodo įspūdingai. Tačiau automobiliui, kuris rytais stovi kamštyje, o savaitgaliais veža šeimą į sodą, jos dažniau atneša papildomų išlaidų nei naudos.
Kam skylutės reikalingos iš tikrųjų
Stabdant automobilio judėjimo energija virsta šiluma. Kuo dažniau ir stipriau stabdoma dideliu greičiu, tuo labiau diskas įkaista, o tarp jo ir trinkelės gali susidaryti dujų bei dulkių sluoksnis, mažinantis sukibimą. Skylutės ir rievės šį sluoksnį pašalina, padeda diskui greičiau atvėsti, o šlapiu oru suardo vandens plėvelę ant stabdymo paviršiaus. Stabdžių gamintojas Brembo savo aprašuose būtent tai ir vardija: geresnis sukibimas, dujų šalinimas, efektyvesnis veikimas šlapiu keliu.
Skylučių nereikia painioti su ventiliacija. Ventiliuojamas diskas – tai dvi plokštės su kanalais tarp jų, pro kuriuos važiuojant teka oras. Brembo duomenimis, tokie diskai aušinami geriau nei vientisi ir montuojami vis dažniau, ypač ant priekinės ašies. Vientisi dažniausiai lieka ant vidutinės klasės automobilių galinės ir kompaktiškų automobilių priekinės ašies. Ventiliuojamas diskas gali būti visiškai lygus, be jokios skylutės.
Kasdien skylutės turi savo kainą
Airijos leidinio „Anglo-Celt“ apžvalgoje apie gręžtus ir rievėtus diskus išvada tiesmuka: daugumai vairuotojų įprastuose keliuose jie sprendžia problemą, kurios nėra, ir tyliai sukuria naujų. Pirmoji – trinkelės. Tas pats mechaninis poveikis, kuris trasoje atnaujina trinkelės paviršių, kasdieniame važiavime ją tiesiog greičiau sudildo.
Antroji – įtrūkimai. Kiekviena skylutė yra įtempių taškas, todėl dėl pasikartojančių kaitimo ir vėsimo ciklų aplink skylutes laikui bėgant gali atsirasti įtrūkimų. Trečioji – garsas: rievėti diskai, ypač šalti, stabdant gali skleisti šiurkštų ūžesį. Leidinio teigimu, pavojaus tai nekelia, bet skamba taip, lyg kažkas būtų negerai. Prie viso to prisideda ir didesnė kaina nei įprastų diskų.
Daugelis iš mūsų esame žiūrėję į skylėtą diską pro ratlankio stipinus ir pagalvoję, kad jis atrodo kaip lenktyninio automobilio. Kataloge – trasa. Kasdienybėje – šviesoforai, kamščiai ir stabdymas nuo 50 km/val. Ar tokiam režimui tikrai reikia trasai sukurto sprendimo? Kam jie verti, „Anglo-Celt“ įvardija aiškiai: sportiniams automobiliams, sunkiems visureigiams, važiavimui trasoje ir ilgoms kalnų nuokalnėms.
Ką apie gręžtus stabdžių diskus sako pats gamintojas
Įdomiausia šioje istorijoje – gamintojo pozicija. Brembo parduoda abu tipus: gręžtus „Xtra“ ir rievėtus „Max“. Bendrovės aprašyme pripažįstama, kad abiejų sprendimų veikimo skirtumai minimalūs, o gręžtus ji pirmiausia siūlo tiems, kam svarbi agresyvesnė, sportiška išvaizda. Praktiškiems vairuotojams rekomenduojami rievėti diskai – ir ne be priežasties.
Rievė čia veikia kaip nemokamas dilimo indikatorius: kai bent vienos nebematyti, diskas, Brembo teigimu, jau peržengė minimalias leistinas ribas ir turi būti keičiamas. Itin ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, lenktynėse, rievėtas diskas mechaniškai atsparesnis už gręžtą. Dalis gręžtų šios serijos diskų net neturi kiaurymių – skylutės aklinos, neišgręžtos kiaurai. Sunku nepastebėti, kad gamintojas, kuris tokius diskus pardavinėja, pats nežada stebuklų.
Techninei apžiūrai svarbu ne skylutės, o būklė
Lietuvos reikalavimai disko tipo neišskiria – vertinama jo būklė. Pagal Techninių reikalavimų sąrašo 1.3.18 papunktį stabdžių diskas iš kiekvieno šono negali būti sudilęs daugiau kaip 1 mm, jei techninėje dokumentacijoje nenurodyta kitaip. Tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 1.1.14 papunktyje nusidėvėjęs, suaižėjęs, įtrūkęs ar skilęs diskas priskiriamas dideliems arba pavojingiems trūkumams.
Gręžtų diskų savininkams tai ypač aktualu, nes įtrūkimai atsiranda būtent aplink skylutes. Vibracija pedale, girgždesys ar pailgėjęs stabdymo kelias yra stabdžių problemos požymiai, kurių nereikėtų atidėti iki apžiūros. O įkaitęs ratlankis ir degėsių kvapas po ilgo stabdymo – ženklas sustoti, o ne važiuoti toliau.
Ką patikrinti, kol ratai nuimti
Padangų keitimas – patogiausias metas pažvelgti į stabdžius, nes nieko papildomai ardyti nereikia. Prieš sutikdami su naujais diskais, patikrinkite bent šiuos dalykus:
- disko kraštą – ryški briaunelė rodo dilimą, o leidžiama riba yra 1 mm iš kiekvieno šono, jei gamintojas nenurodo kitaip;
- skylučių kraštus, jei diskai gręžti – ar aplink jas nėra plonų įtrūkimų;
- rieves, jei diskai rievėti – Brembo „Max“ diskuose bent vienos nebematant diską laikas keisti;
- trinkeles – pagal Techninių reikalavimų sąrašo 1.3.17 papunktį diskinių stabdžių frikcinis antdėklas turi būti ne plonesnis kaip 3 mm, jei gamintojas nenurodo kitaip.
Renkantis naujus diskus, saugiausia laikytis to, ką numatė automobilio gamintojas. Jei gamykloje buvo gręžti diskai – keiskite į tokius pačius, jei įprasti – skylučių ieškoti verta tik tada, kai dažnai stipriai stabdote dideliu greičiu ar važinėjate sunkiu visureigiu. Diskus ir trinkeles keiskite kartu abiejose tos pačios ašies pusėse, kitaip stabdant automobilis gali traukti į šoną.
