Ruošiatės ilgai kelionei automobiliu – gal į pajūrį, gal aplankyti giminių kitame mieste. Įjungiate kruizinį greitį ties 130 km/h automagistralėje, nes taip greičiau. Bet ar žinote, kad tas pats maršrutas su kitokiu greičiu gali kainuoti gerokai pigiau, o laiko skirtumas – vos kelios minutės?
Ilgą laiką manyta, kad 90 km/h – tas magiškas greitis, kuriame kuro sąnaudos mažiausios. Šis mitas atkakliai gyvavo dešimtmečius. Bet 2021 m. Prancūzijos kelių ir transporto tyrimų centro (Cerema) atliktas tyrimas parodė, kad realus optimumas – ženkliai žemesnis.
Kodėl lėtas važiavimas irgi brangiai kainuoja
Intuityviai atrodo, kad mažesnis greitis visada reiškia mažesnes sąnaudas. Bet variklio fizika veikia kitaip. Žemoje pavaroje variklis sukasi aukštais apsisukimais ir degina daugiau kuro – pirmoje pavaroje sąnaudos gali siekti apie 15 l/100 km. Aukštesnėje pavaroje tas pats variklis dirba efektyvesniame diapazone ir sunaudoja maždaug perpus mažiau.
Be to, lėtas važiavimas reiškia ilgesnį kelio įveikimo laiką – variklis dirba ilgiau, o bendros sąnaudos atitinkamai auga. Todėl nuo 10 iki maždaug 40 km/h sąnaudos lieka palyginti aukštos.
Kur iš tikrųjų yra optimumas
Pagal Cerema tyrimą, sąnaudų kreivė nėra tiesi linija – ji primena asimetrišką U raidę. Žemų greičių zona neefektyvi, didėjant greičiui sąnaudos mažėja, kol pasiekia minimumą ties maždaug 70 km/h. Tai taškas, kur variklis dirba efektyviai, pavara aukšta, o kelionės laikas dar priimtinas.
Ar tai reiškia, kad tolimą kelionę reikėtų važiuoti 70 km/h? Ne – praktikoje tai nerealu automagistralėje. Bet tai reiškia, kad 130 km/h greičiu jau esate toli nuo optimumo, ir kuo greičiau, tuo brangiau.
Oro pasipriešinimas: ne linijinis, o kvadratinis
Nuo maždaug 80 km/h oro pasipriešinimas tampa dominuojančia jėga. Svarbu suprasti vieną fizikos faktą: pasipriešinimas auga ne tiesiškai, o kaip greičio kvadratas. Praktiškai tai reiškia – padvigubinus greitį, stabdanti jėga išauga keturis kartus.
Konkrečiai: pagreitėjimas nuo 100 iki 120 km/h padidina kuro sąnaudas apie 20 proc. Nuo 120 iki 140 km/h – dar daugiau. Kiekvienas papildomas dešimtukas autostradoje kainuoja eksponentiškai, ne tiesiškai.
Elektromobiliams efektas dar ryškesnis
Elektra varomiems automobiliams oro pasipriešinimo poveikis matomas itin aiškiai. Testai rodo, kad skirtumas tarp 110 ir 130 km/h gali siekti daugiau nei ketvirtį papildomų energijos sąnaudų. Praktinis rezultatas – dažnesni įkrovimo sustojimai ir, paradoksaliai, ilgesnis bendras kelionės laikas, nors greitis didesnis. Todėl dauguma patyrusių elektromobilių vairuotojų tolimoje kelionėje sąmoningai renkasi 110–120 km/h, o ne 130–140 km/h.
Ką tai reiškia jūsų kišenei šiandien
Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos degalinėse dyzelino litras vidutiniškai kainuoja apie 2,05 euro (LEA duomenimis). Tai reiškia, kad tas 20 proc. sąnaudų skirtumas tarp 100 ir 120 km/h šimtui kilometrų vidutiniškai reiškia papildomus 1,5–2,5 euro – priklausomai nuo automobilio. Kelionėje į pajūrį ar atgal – tai jau keli papildomi eurai vien dėl greičio pasirinkimo, o ne kokybiškesnio kuro ar techninės būklės.
Praktiškas patarimas prieš išvažiuojant: automagistralėje naudokite kruizinį greitį ties 110–115 km/h, o ne 130 km/h. Mieste kuo greičiau pereikite į aukščiausią tinkamą pavarą – variklio apsisukimai turėtų kristi žemiau 2000 aps./min. Tai efektyvesnė priemonė nei bet kokios kitos „taupymo” gudrybės.
