Birželio vidurdienis, automobilis stovėjo aikštelėje tris valandas. Sėdate, iš karto spaudžiate tą mygtuką su apvaliu rodykle ir galvojate — dabar bus vėsu. Po dvidešimties minučių langai pradeda rūkti. Tai ne gedimas. Tai netinkamas recirkuliacijos naudojimas.
Oro recirkuliacijos funkcija yra viena dažniausiai neteisingai naudojamų automobilio klimato sistemos dalių. Ji veikia paprastai — uždaro šviežio oro srautą iš lauko ir pumpa viduje jau esantį orą. Tai gali būti labai naudinga. Arba tikra problema. Viskas priklauso nuo to, kada paspausite tą mygtuką.
Pirma — išvaryti karštį, paskui — įjungti
Automobilis, stovinantis saulėje, gali įkaisti iki 60–70 °C viduje. Instinktas sako: sėsti, uždaryti langus, įjungti kondicionierių iki šalčiausio. Tačiau tai ne efektyviausias būdas.
Teisingesnė seka: prieš išvažiuojant atidaryti visas duris ar langus kelioms minutėms — išleisti susikaupusį karštį. Pirmais kilometrais važiuoti su atvirais langais, kol vėjas padaro savo darbą. Tik tada uždaryti langus ir įjungti kondicionierių.
Kai automobilis jau pakankamai atvėsintas iš dalies — štai tada recirkuliacijos mygtukas tampa prasmingas. Sistema nebereikia vėsinti vis naujai ateinančio karšto lauko oro — ji vėsina jau atvėsintą vidaus orą. Kabina pasiekia norimą temperatūrą greičiau ir kondicionierius dirba mažiau. ANWB rekomenduoja komfortabilų temperatūros diapazoną 20–23 °C, ADAC vasarai nurodo 22–25 °C. Per didelis skirtumas su lauko temperatūra — ir išlipimas iš automobilio tampa nemalonus.
Kai viduje patogu — recirkuliacija išjungiama. Nuo to momento reikia šviežio oro.
Tunelis, spūstis, dyzelinių autobusų kolonos
Kita situacija, kai recirkuliacija tikrai praverčia — važiavimas iš paskos dūmančiam autobusui arba ilgas tunelis. Uždarius lauko oro tiekimą, išmetamosios dujos į saloną nepatenka. Tai logiška ir pagrįsta.
Tačiau ir čia galioja ta pati taisyklė: tik laikinai. ADAC rekomenduoja spūstyje tunelyje uždaryti langus ir trumpam įjungti recirkuliaciją — iki tunelio ventiliacijos sistema pradeda veikti. Ne visą kelionę, ne pusvalandį. Tik kol praeinate pavojingą ruožą.
Kodėl langai surūksta — ir kas kaltas
Daugelis iš mūsų tai darėme — įjungėme recirkuliaciją ir pamiršome. Ypač lietingą dieną arba kai automobilyje keletas keleivių. Kiekvienas žmogus kvėpuodamas išskiria drėgmę. Šlapios striukės, lietpalčiai, batai — taip pat. Kai recirkuliacija uždaro šviežio oro tiekimą, ta drėgmė lieka viduje ir kaupiasi.
Rezultatas — rūkas ant priekinio stiklo. Ne dėl lauko temperatūros. Dėl to, kad ta pati drėgnas oras buvo pumpuojamas ratu vis iš naujo.
Sprendimas paprastas: įjungti priekinio stiklo atšildymo funkciją, kondicionierių — jis sausina orą — ir išjungti recirkuliaciją. Kondicionierius veikia efektyviausiai kaip tik dėl gebėjimo pašalinti drėgmę iš oro, o ne tik jį atšaldyti.
Kondicionierius — ne tik vasaros reikalas
Čia klysta net patyrę vairuotojai. Kondicionierius rudenį ir žiemą? Daugelis jį išjungia iki pavasario. Bet kondicionierius ne tik vėsina — jis džiovina orą. Lygiai to ir reikia, kai langai rūksta šaltą rugsėjo rytą.
Be to, sistemai svarbu veikti reguliariai. BOVAG rekomenduoja kondicionierių įjungti bent kartą per mėnesį net žiemą — kad sistema išliktų darbinga ir pirmą karštą dieną neužkluptų gedimas.
Vienas įprotis, apie kurį mažai kas žino
Prieš atvykstant į tikslą — ne po to. Kondicionierių rekomenduojama išjungti likus bent 10 minučių iki automobilio sustojimo, tačiau ventiliacija turi likti įjungta. Kodėl? Kai kondicionierius dirba, jo garintuvas sudrėksta. Jei sistema sustabdoma iš karto — drėgna ir tamsi aplinka tampa ideali bakterijų ir pelėsio augimui. Tai klasikinis nemalonaus kvapo iš oro angų šaltinis.
Dešimt minučių vėdinimo prieš stabdant — ir garintuvas išdžiūsta. Mažas įpročio pakeitimas, kuris gali atidėti brangų klimato sistemos valymą.
Recirkuliacija — ne nuolatinė funkcija, o laikinas įrankis. Išmokus skirtumą tarp „uždaryti lauko orą” ir „leisti orui tekėti” — klimato sistema vasarą veiks efektyviau, langai nerūks, o salonas nekvepės prastai.
