„Start-stop sistema sugadins turbokompresorių — jis neaušta.” Tokią frazę forumuose skaito kone kiekvienas, kuris nusipirko modernų turbininį automobilį. Ir ji buvo teisinga — apie 2008–2015 metus. Šiandien — tik iš dalies, ir tai priklauso nuo konkretaus automobilio. Skirtumas tarp šių dviejų atvejų gali kainuoti nuo 300 iki 2 500 eurų.
Kodėl turbokompresoriaus aušinimas buvo problema
Turbokompresoriaus velenas sukasi iki 300 000 apsisukimų per minutę intensyvaus važiavimo metu. Per tą laiką komponentas įkaista iki 800–1 000°C. Jį aušina ir tepa variklio alyva — tol, kol variklis veikia.
Problema buvo tokia: kai variklis išjungiamas (nesvarbu, ar rankiniu rakteliu, ar start-stop sistema), alyvos cirkuliacija sustoja iš karto. Bet turbokompresorius vis dar sukasi — ir dar kelias sekundes jis sukasi be tepimo ir aušinimo. Likusi alyva ant karštų paviršių pradeda degti, susidaro anglies nuosėdos, kurios palaipsniui blokuoja tepimo kanalus. Šis procesas vadinamas „coking” (angl.) — ir būtent jis ilgainiui naikina turbokompresoriaus guolius.
Dėl šios priežasties senesnių turbokompresorių savininkams buvo rekomenduojama po greitkelio važiavimo leisti varikliui dirbti tuščiąja eiga 30–60 sekundžių prieš išjungiant. Ir dėl tos pačios priežasties start-stop sistemos pradžioje kėlė pagrįstą susirūpinimą — jos išjungdavo variklį kiekvienoje sankryžoje, nesuteikdamos turbokompresoriui laiko atvėsti.
Ką pakeitė modernūs gamintojai
Inžinieriai šią problemą žinojo ir sprendė ją dviem būdais. Pirmasis — papildoma elektrinio vandens siurblio sistema. Ji veikia nepriklausomai nuo variklio: net po variklio išjungimo toliau cirkuliuoja aušinimo skystis per turbokompresoriaus korpusą dar kelias minutes. Alyva nebekaupiasi ant karštų paviršių — ją aušina skystis.
Antrasis būdas — vandens aušinamas turbokompresoriaus guolių korpusas. Šioje konstrukcijoje aušinimo skystis nuolat cirkuliuoja aplink guolius, o ne tik per išorinį korpusą. Net sustojus varikliui, šiluma paskirstoma lėčiau — turbokompresorius atvėsta saugiu greičiu be papildomų sistemų.
Dauguma automobilių, pagamintų po 2015–2017 metų su start-stop sistema, turi bent vieną iš šių sprendimų. Tai reiškia, kad moderniame automobilyje start-stop sistema turbokompresoriaus negadina — ji sukurta kartu su šia technologija, o ne prieš ją.
Kada problema vis dar aktuali
Yra trys atvejai, kai turbokompresoriaus aušinimo klausimas lieka aktualus net ir šiuolaikiniame automobilyje:
Pirma — senesni automobiliai be papildomų aušinimo sistemų. Jei automobilis pagamintas iki 2012–2014 metų ir turi start-stop sistemą (ji buvo diegiama nuo ~2009 metų), tikėtina, kad papildomos turbokompresoriaus aušinimo sistemos nėra. Tokiu atveju start-stop sistemos naudojimas po intensyvaus greitkelio važiavimo — rizika. Rekomenduojama prieš sustojant važiuoti bent 1–2 minutes mažu greičiu, kad turbokompresorius iš dalies atvėstų natūraliai.
Antra — papildomo aušinimo sistemos gedimas. Elektrinis vandens siurblys — atskiras komponentas su savo tarnavimo laiku. Jei jis sugenda (dažniausiai nepastebimas gedimas, nes automobilis toliau važiuoja), turbokompresoriaus aušinimas sustoja. Gedimo požymis: neįprastas karštis po variklio dangčiu po trumpų kelionių, arba OBD klaida, susijusi su aušinimo sistemos siurbliu.
Trečia — start-stop sistema su rankiniu valdymu išjungta netinkamu momentu. Kai kurie vairuotojai start-stop sistemą išjungia visam laikui — tai savaime nėra problema. Bet vairuotojas, kuris po greitkelio važiavimo iš karto išjungia variklį (rankiniu rakteliu arba mygtuką), nesuteikia turbokompresoriui laiko atvėsti — ir čia aušinimo problema grįžta.
Kaip patikrinti, ar jūsų automobilis turi papildomą aušinimą
Paprasčiausias būdas — po intensyvaus važiavimo išjunkite variklį ir paklausykite. Jei po kelių sekundžių girdite tylų siurblio ar ventiliatoriaus garsą iš variklio skyriaus — papildoma aušinimo sistema veikia. Jei absoliuti tyla — tikėtina, jos nėra arba ji neveikia.
Tikslesnė patikra: paprašykite serviso patikrinti, ar automobilis turi turbokompresoriaus papildomą aušinimo sistemą, ir ar ji veikia. Daugumai šiuolaikinių automobilių (VW, Skoda, BMW, Mercedes su turbiniais varikliais nuo ~2015 m.) tai standartinė įranga.
Ir dar vienas praktinis aspektas, kurį verta turėti omenyje: net su puikia aušinimo sistema turbokompresoriaus tarnavimo laikas tiesiogiai priklauso nuo alyvos kokybės ir keitimo intervalo. Aušinimas apsaugo nuo „coking” efekto — bet nuo susidėvėjusios alyvos tepimo nepakankamumas apsaugoti negali.
Start-stop sistemos su turbokompresoriumi — tai ne konfliktas, o inžinerinė problema, kurią gamintojai jau išsprendė. Bet tik tiems automobiliams, kuriuose tai buvo padaryta. Senesniuose — vis dar ne.
