Atsuki alyvos kamštį patikrinti lygį – o po juo geltona, riebi masė, panaši į sviestą ar majonezą. Panašūs pėdsakai matomi ir ant matuoklio. Pirmoji mintis dažniausiai ta pati – perdegusi galvutės tarpinė, brangus remontas, gal net viso variklio pabaiga.
Vienas vairuotojas su tiksliai tokia problema neseniai kreipėsi pagalbos. Kelios patikslinančios detalės apie automobilio naudojimą viską paaiškino: mašina daugiausia važinėja į darbą – maršrutu, trumpesniu nei 10 km. Kelionė trunka vos kelias minutes, per kurias variklis pradeda šilti, bet niekada visiškai neįkaista.
Iš kur atsiranda ta „masė”
Būtent tokiomis sąlygomis variklio metalinės detalės lengvai apsitraukia vandens kondensatu. Kai drėgmė susimaišo su alyva, susidaro šviesi „košė” – vieni ją vadina sviestu, kiti majonezu, ir abiem atvejais panašumas tikrai yra. Tai gana natūralus reiškinys, kai variklis nepakankamai įšyla, bet jo pasekmės nėra vienareikšmiškai nekenksmingos: vanduo alyvoje pablogina apsaugą nuo trinties.
Ar tai iš tikrųjų reiškia perdegusią tarpinę? Priešingai paplitusiam įsitikinimui, tai labai retai būna galvutės tarpinės gedimo pasekmė. Dažniausia priežastis – paprasčiausias kondensatas, kuriam nebuvo sąlygų išgaruoti.
Ką daryti pastebėjus šį požymį
Svarbiausia – nepanikuoti ir nepriimti sprendimo dėl brangaus remonto iškart. Protingiausias žingsnis – ilgesnė kelionė, apie 30 minučių, kad variklis gerai įkaistų. Verta trumpam atsitraukti nuo įprasto važiavimo žemais apsisukimais ir važiuoti vidutiniais – tai reiškia, kad pavaras reikia perjunginėti kiek vėliau nei įprastai.
Po tokio testo aprašytu atveju didžioji dalis „sviesto” dingo, o variklio temperatūra išliko normali. Tai patvirtino, kad problemos šaltinis – variklio nepakankamas įšilimas, ne galvutės tarpinės gedimas. Nepaisant to, kad situacija nurimo, rekomenduota pakeisti alyvą – vanduo tepimo sistemoje nepadeda apsaugoti po apkrova dirbančių detalių.
Kada verta būti budresniam
Tokios nuosėdos dažniausiai pasirodo nuo rudens iki pavasario, kai temperatūros – ypač rytais – žemos, o variklis dirba nepalankiomis terminėmis sąlygomis. Vasarą panašus požymis jau turėtų sukelti didesnį budrumą, nes esant aukštesnei temperatūrai „sviestas” alyvoje pasitaiko rečiau.
Praktiškai padeda paprastas įpročio pakeitimas – bent kartą per savaitę ilgesnis maršrutas arba dinamiškesnis važiavimas, leidžiantis varikliui tinkamai įkaisti. Sunku nepastebėti, kad būtent artėjant rudeniui, kai trumpi važiavimai dažnėja, o oras vėsta, šis reiškinys pasireiškia dažniausiai. Verta atidžiai stebėti, ar problema grįžta. Jei nepaisant ilgesnių kelionių situacija negerėja, galima apsvarstyti alyvos pakeitimą į kitą, nei naudota iki šiol.
