Liepos vidurys. Automobilis stovėjo aikštelėje vos pusantros valandos — tiesioginėje saulėje, langai uždaryti. Grįžus prie jo, durų rankena karšta, salonas — kaip pirtis. Buvo +30 °C lauke. Buvo gerokai daugiau viduje. Ir būtent tokiomis dienomis vairuotojai daro klaidas, kurios atrodo visiškai natūraliai — kol nenukenčiama.
Vasaros karščiai automobiliui ir vairuotojui kelia kitokią naštą nei šaltis. Skirtumas tik tas, kad žiemos pavojus matosi — užšalusios durys, slidus kelias. Vasaros klaidos — beveik nematomos. Tol, kol nesuveikia pasekmės.
Kondicionierius iš karto į maksimumą — kodėl tai kenkia
Pirmasis instinktas įsėdus į prikaitintą saloną — paspausti AC iki galo. Suprantama. Bet automobilių ekspertai tai vadina viena dažniausių vasaros klaidų.
Kai salonas prikaitintas iki 50–60 °C, kondicionierius pradeda dirbti esant maksimaliam slėgiui — kompresorius sukasi be atokvėpio, bandydamas šaldyti orą, kuris vis dar karštas nuo sienelių, sėdynių, prietaisų skydelio. Sistema dirba be efekto, bet su pilna apkrova.
Teisingiau: prieš įjungiant kondicionierių — atidaryti abi priekines duris ar langus ir leisti karštam orui išeiti 2–3 minutes. Tada užsidaryti ir įjungti AC vidutine galia. Salonas atves greičiau, o kompresorius dirbs su mažesne apkrova. Ar to pakanka apsaugoti sistemą? Ekspertai sako — taip. Ir tai kainuoja tik kelias minutes.
Oro srautas tiesiai į veidą — teisingai ar ne
Šaltas oras tiesiai ant kaklo ar veido vasarą atrodo kaip palaima. Bet tai — vienas paprasčiausių būdų peršalti net per 30 laipsnių karštį.
Staigus temperatūrų skirtumas — salono +18 °C ir lauko +32 °C — paveikia raumenis ir kvėpavimo takus. Ypač jei vairuotojas prakaituotas po ėjimo, o AC pučia tiesiai į krūtinę ar nugarą.
Mechanikai rekomenduoja nukreipti oro srautą į viršų — prie stogo — arba į priekinio skydelio pusę. Oras cirkuliuos salone ir vės tolygiau, be staigaus kontakto su oda.
Vaikai ir gyvūnai — net kelios minutės yra per daug
Tai — rimčiausias vasaros pavojus. Ir vis dar pasikartojantis.
Kai lauke +21 °C, automobilio salone per 30 minučių temperatūra gali pasiekti 45 °C ir daugiau — tai patvirtina 15min.lt cituojami medicinos duomenys. Šiluminė energija kaupiasi stikle, metale, sėdynėse ir spinduliuoja atgal. Praviras langas šio proceso iš esmės nestabdo — oro cirkuliacija per siaurą plyšį per silpna.
Kauno klinikų gydytojai yra pažymėję, kad smulkaus vaiko ar šuns kūnas perkaista kelis kartus greičiau nei suaugusio žmogaus. Šunims mirtina grėsmė kyla kūno temperatūrai pasiekus 41 laipsnį — o tai užrakintame automobilyje gali įvykti per 20 minučių. Net pavėsyje. Net su pravertu langu.
Taisyklė čia tik viena: niekada, net „greitai” nubėgti į parduotuvę.
Pilnas bakas vasarą — mitas ar reali rizika?
Daugelis vairuotojų yra girdėję: karštyje pildyti bako iki kraštų — pavojinga. Degalai plečiasi, kyla slėgis, gali atsirasti problemų. Tai — iš dalies tiesa, bet iš dalies jau pasenusi informacija.
Šiuolaikiniai automobiliai turi apsaugos mechanizmą: pilstymo pistoletas „spragsi” tuomet, kai bake lieka keletas litrų laisvos vietos. Šis tūris būtent ir skirtas galimam degalų išsiplėtimui. Jei po „spragtelėjimo” nesistengiate prikimšti daugiau — karštyje problemų neturėtų kilti.
Tačiau viena tikra vasaros rizika degalų srityje egzistuoja: nuo gegužės 1 d. Lietuvos degalinėse prekiaujama vasariniu benzinu — mažiau lakiu, sumažinančiu garų kamščių riziką karštomis dienomis. Žieminis benzinas, jei liko bake, „susidūręs” su aukšta temperatūra gali padidinti garų kiekį sistemoje. Todėl sezono keitimas — ne formalumas.
Hidratacija: vairuotojas taip pat perkaista
Koncentracija sutrinka greičiau nei žmogus tai pajaučia. Dehidratacija 2 % lygio — jau ženkliai lėtina reakciją ir blogina dėmesio sutelkimą. Per karščius šis lygis pasiekiamas greičiau nei per šaltus orus — net be fizinio aktyvumo.
Gamintojo instrukcijoje apie tai neparašyta. Garaže niekas nepasakys. Bet kiekvienas vairuotojas, praleidęs kelias valandas karštuose kamščiuose be vandens — žino tą jausmą: galvos sunkumas, dirglumas, sulėtėjęs mąstymas. Vanduo priekyje — ne komfortas. Tai veiksmingumo klausimas.
Salonas saulėje: plastikai ir oda sensta greičiau
Automobilis paliktas atviroje aikštelėje tiesioginėje saulėje keletą valandų — tai normalios vasaros darbo dienos rutina. Bet per ilgalaikę perspektyvą kaina yra matoma.
Nuolatinis UV poveikis ir aukšta temperatūra pagreitina plastiko trupėjimą, odinio salono džiūvimą ir įtrūkimą, prietaisų skydelio blukimą. Saulės ekranai ant priekinio stiklo sumažina temperatūrą salone ir apsaugo interjero paviršius — tai vienas pigiausių investicinių sprendimų automobilyje. Kaina — 5–15 €. Naujas prietaisų skydelio paviršius — keliasdešimt kartų daugiau.
Jei yra galimybė — statyti pavėsyje. Jei nėra — ekranas priekyje ir šiek tiek praviras langas (jei saugu) bent iš dalies kompensuoja saulės poveikį.
Vasaros klaidos — ne apie dramatiškas avarijas. Jos apie tai, kas kaupiasi tyliai: sistemų apkrova, salono nusidėvėjimas, vairuotojo būsena kelyje. Prieš kitą ilgesnę kelionę verta patikrinti: ar yra vanduo, ar salonas vėdinamas prieš jungiant AC, ar vaikai — tikrai ne automobilyje.
