WD-40 yra vienas labiausiai atpažįstamų purškiklių pasaulyje — mėlynai-geltona skardinė rasta beveik kiekviename garaže. Problema: daugelis vairuotojų mano, kad jis tinka bet kur. Tačiau net pats WD-40 gamintojas aiškiai nurodo, kad klasikinis WD-40 nėra tepalas — tai drėgmės išstūmiklis ir riebalų tirpiklis. Būtent ši savybė kai kuriose automobilio vietose sukelia daugiau žalos nei naudos.
Kodėl WD-40 yra naudingas — ir kodėl jis taip pat gali tapti problema
Produktas sukurtas septintajame dešimtmetyje raketų komponentų apsaugai nuo korozijos. Šiandien jis pagrįstai naudojamas varžtams atlaisvinti, spynoms žiemą atšildyti, klijų likučiams šalinti, chromuotoms dalims valyti ir durelių sandarikliams apsaugoti nuo užšalimo. Šie naudojimo būdai yra saugūs ir veiksmingi.
Problema prasideda, kai WD-40 laikomas universaliu tepalu. Jo stipriausia savybė — tirpdyti riebalus ir išstumti drėgmę — tose pačiose situacijose, kur reikia tepimo, veikia priešingai. Užtepus WD-40, mechanizmas iš pradžių tampa sklandesnis, bet po kelių dienų — sausas ir neapsaugotas, nes esami tepalai ištirpdomi.
5 vietos automobilyje, kur WD-40 griežtai draudžiamas
1. Stabdžių diskai ir kaladėlės. Tai pavojingiausia klaida. Net nedidelis WD-40 kiekis ant stabdžių paviršiaus kritiškai sumažina trinties koeficientą — stabdymo galia krenta iš karto. Lietuvos techninės apžiūros reikalavimai numato, kad darbinis stabdymo efektyvumas turi siekti ne mažiau nei 50 %. Bet koks aliejinis sluoksnis ant disko ar kaladėlės šią ribą gali nukelti žemiau saugaus lygio. Stabdžių defektai fiksuojami 3–14 % automobilių techninės apžiūros metu — ir tai viena dažniausių priežasčių, kodėl automobilis neišlaiko TA.
2. Pavaros diržai. WD-40 minkština ir ardo diržų paviršių. Diržas pradeda slysti — generatorius ima krauti nepakankamai, gali perkaisti arba plyšti. Girgždantis diržas po WD-40 purškimo gali nurimti kelioms dienoms, bet problema grįžta ūmesne forma.
3. Elektros jungtys, ABS jutikliai ir MAF sensorius. Čia slypi subtilus, bet brangus spąstas. WD-40 iš pradžių išstumia drėgmę — ir tai atrodo naudinga. Bet likęs riebalų sluoksnis pritraukia dulkes ir nešvarumus, laikui bėgant sukeldamas įtampos kritimus ar jutiklių klaidingus rodmenis. Oro srauto matuoklio (MAF) valymas reikalauja specializuoto MAF purškiklio — ne WD-40. ABS jungtys ir kištukai — analogiškai: tik elektronikai saugios priemonės.
4. Salono audinys ir oda. WD-40 palieka tamsias riebias dėmes, kurių pašalinti nėra paprasta. Tirpikliai ilgainiui išdžiovina odinius paviršius, silpnina siūles. Praėjus keliems mėnesiams tokio naudojimo odinis salonas pradeda trūkinėti sparčiau nei be jokios priežiūros.
5. Automobilio dažų paviršius. WD-40 gali vizualiai „užpildyti” smulkų įbrėžimą, bet efektas išnyksta po kelių plovimų. Dar blogiau — riebus sluoksnis pritraukia dulkes ir sukelia mikroįbrėžimus. Jis taip pat gali pažeisti apsaugines dangas: vašką ar keraminę dangą, kuriai vairuotojai išleidžia nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų.
Kam WD-40 tikrai tinka — ir ko naudoti vietoj jo
Yra situacijų, kur mėlynai geltona skardinė — tinkamas pasirinkimas. Žiemą ji puikiai tinka: apsaugoti durelių sandariklius nuo užšalimo, atlaisvinti apledėjusias spynas, atrakinti užstrigusius degalų bako dangtelio mechanizmus. Varžtų atlaisvinimui, klijų ir lipnių etiketės likučių šalinimui — taip pat.
Bet tepimui šios vietos reikia specializuotų produktų. Silikono purškiklis — durelių sandarikliams ir plastikiniams komponentams. PTFE (teflono) tepalai — vyriams ir judantiems sujungimams. Ličio tepalas — didelės apkrovos metalinėms jungtims. Ir svarbu: net pats WD-40 gamintojas šiems tikslams rekomenduoja savo specializuotus produktus iš WD-40 Specialist serijos — ne klasikinį purškiklį.
Skirtumas tarp teisingo ir neteisingo naudojimo kartais yra vienas purškimas ant netinkamos vietos. Stabdžių sistemoje — to pakanka, kad techninės apžiūros metu automobilis neišlaikytų tikrinimo. Ir tai — geriausia iš galimų pasekmių.
