„Iki kapinių netoli – nuvažiuosiu ir be sustojimų.“ Būtent taip prasideda ne viena kelionė per Vėlines. Tačiau keliai jau kitokie nei prieš mėnesį: spalio 25-ąją laikrodžiai atsukti valanda atgal, tad grįžtantieji namo vakare važiuos tamsoje, o lapkričio 1-ąją automagistralėse ir greitkeliuose keičiasi leistinas greitis.
Šventės šiemet su šeštadieniu sudaro tris laisvas dienas – nuo spalio 31-osios iki lapkričio 2-osios. „Swedbank“ duomenimis, Vėlinių laikotarpiu automobilių kasko žalų vidutiniškai užregistruojama beveik 15 proc. daugiau nei kitomis spalio ir lapkričio dienomis. Bendrovės draudimo atstovas Laimonas Garbenčius išskiria penkias vairuotojų klaidas, kurių šiomis dienomis galima išvengti.
Lapkričio 1-ąją automagistralėse – kitas greitis
Pagal KET 131.1 papunktį lengvaisiais automobiliais automagistralėse balandžio–spalio mėnesiais leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, o lapkričio–kovo mėnesiais – ne didesniu kaip 110 km/h. Greitkeliuose riba mažėja nuo 120 iki 110 km/h. Taigi, važiuojant tuo pačiu keliu spalio 31-ąją ir lapkričio 1-ąją, galioja skirtingos ribos. Pradedantiesiems vairuotojams sezoninio pokyčio nėra: KET 131.2 papunktis jiems visus metus leidžia automagistralėse ne daugiau kaip 100 km/h, greitkeliuose – 90 km/h.
Taisyklėse nurodytas skaičius yra riba, o ne tikslas. „Važiuojant leistinu greičiu gali atrodyti, kad atsargumo pakanka“, – pastebi L. Garbenčius. Šlapia danga, rūkas ir tamsa prastina matomumą ir ilgina stabdymo kelią. KET 127 punktas reikalauja rinktis tokį greitį, kad automobilį būtų galima sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o esant blogam matomumui – sulėtinti. Ar 110 km/h rūke sutemus tam tikrai pakanka? Lenkti draudikas pataria tik tada, kai kelias priekyje aiškiai laisvas ir yra kur saugiai grįžti į savo juostą.
Žvėrys išeina būtent tada, kai važiuojama namo
Lietuvos policijos spalio 26 d. paskelbtais duomenimis, 2025 m. šalyje užregistruoti 7 604 susidūrimai su laukiniais gyvūnais – vidutiniškai beveik 21 per dieną. Rizikingiausi mėnesiai – gegužė, spalis, lapkritis ir gruodis: per juos įvyko 3 417 susidūrimų, beveik pusė visų metų. Aktyviausiai gyvūnai juda maždaug nuo 17 iki 23 val. ir nuo 4 iki 5 val. ryto, o rudenį jų aktyvumą dar padidina elnių ir briedžių ruja.
Draudiko skaičiai rodo tą pačią tendenciją. Pernai spalį–lapkritį „Swedbank“ susidūrimų su gyvūnais žalų užregistravo 65 proc. daugiau nei vidutiniškai kitais mėnesiais. Vidutinė išmoka viršijo 3 800 eurų, o didžiausia – 24 690 eurų – išmokėta po to, kai naktį į kelią išbėgo stirna. Kas bent kartą sutemus pakelės krūmuose matė žvilgančias akis – tas supranta. L. Garbenčius pataria lėtinti ten, kur stovi įspėjamieji ženklai apie laukinius gyvūnus, ir nepamiršti, kad paskui vieną gyvūną gali išbėgti ir daugiau.
Jei susidūrimo išvengti nepavyko
Policija nurodo tokią veiksmų seką:
- Įjunkite avarinę šviesos signalizaciją ir apsivilkite ryškiaspalvę liemenę.
- Avarinio sustojimo ženklą pastatykite 50 m už automobilio, gyvenvietėje – 25 m.
- Skambinkite 112 ir vykdykite operatoriaus bei pareigūnų nurodymus.
- Pagalbos laukite automobilyje arba saugiai už kelio ribų.
- Neikite prie gyvūno, net jei jis gyvas, ir nebandykite jo patraukti nuo kelio.
Jei automobilis toliau važiuoti negali, praverčia pagalba kelyje. Kai kuriuose draudimo paketuose ji jau įtraukta, tad telefono numerį verta susirasti prieš išvažiuojant, o ne stovint tamsiame miško ruože.
Prieš kelionę per Vėlines – ne tik žvakės
„Prieš Vėlines pasirūpiname žvakėmis ir gėlėmis, tačiau automobilio būklės patikrą dažnai pamirštame“, – sako L. Garbenčius. Jis pataria iš anksto patikrinti žibintus, valytuvus, langų plovimo skystį ir padangas. Neveikiantis žibintas ne visada reiškia perdegusią lemputę – kartais kaltas perdegęs saugiklis.
Su padangomis yra niuansas. Automobiliuose, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. (Techninių reikalavimų sąrašo 5.5 papunktis), tad per Vėlines vasarinėmis dar važiuoti leidžiama. M1 klasės automobilio protektoriaus gylis iki lapkričio 10 d. turi būti ne mažesnis kaip 1,6 mm, vėliau – 3,0 mm (5.7.1 papunktis). Tačiau 1,6 mm šlapiame, lapais nusėtame kelyje – tik teisinis minimumas, o ne saugumo garantija. Plačiau – sezoninis padangų keitimas.
Kelionės laiko nevertėtų skaičiuoti vien pagal navigacijos prognozę. Stovėjimo vietos paieška, sustojimai ir poilsis užtrunka, o laiko trūkumas virsta skuba kelyje.
Prie kapinių vartų ir pakeliui namo
Prie kapinių situacija keičiasi per kelias sekundes: vienas automobilis važiuoja atbuline eiga, kito vairuotojas atidaro dureles, tarp jų eina pėstieji su gėlėmis. „Parkavimo jutikliai ir kameros padeda, tačiau neatstoja paties vairuotojo atidumo“, – pabrėžia draudimo atstovas. Jis pataria neužstatyti įvažiavimų, neužstoti kitiems matomumo ir, jei reikia, automobilį palikti kiek toliau. Plačiau – spūstys prie kapinių per Vėlines.
Paskutinė klaida padaroma jau grįžtant. „Klaida manyti, kad nuovargis pavojingas tik tada, kai jau merkiasi akys“, – teigia L. Garbenčius. Pirmieji signalai subtilesni: išsiblaškymas, vėluojanti reakcija į kelio ženklus. Pastebėjus juos verta sustoti pailsėti arba vairą perleisti kitam keleiviui, net jei iki namų liko visai nedaug.
Prieš išvažiuodami šį savaitgalį skirkite penkias minutes: įjunkite visus žibintus ir apeikite automobilį, patikrinkite valytuvus ir įpilkite langų plovimo skysčio. O į maršrutą įsirašykite bent vieną sustojimą – net jei iki kapinių atrodo netoli.
