T formos lygiareikšmių kelių sankryža, pažymėta ženklu „Lygiareikšmių kelių sankryža“. Jūs važiuojate tiesiai, o iš dešinėje esančios gatvelės išnyra dviratininkas ir suka į tą pačią juostą. Dviratininkas sankryžoje šiuo atveju turi pirmenybę. Pagal Kelių eismo taisyklių (KET) 155 punktą lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu jų važiavimo trajektorijos kertasi. Ar jūs važiuojate tiesiai, o jis suka, ar atvirkščiai – nesvarbu.
Atrodo paprasta. Bet tiesi gatvė kelia jausmą, kad ji svarbesnė, o dviratis atrodo kaip antraeilis eismo dalyvis, kuris „turėtų palaukti“. KET taip nemano.
Dviratis KET akimis – tokia pat transporto priemonė
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje dviratis apibrėžtas kaip transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga. To paties straipsnio 92 dalis vairuotoju laiko kiekvieną, kuris vairuoja transporto priemonę. Taigi važiuojamąja dalimi važiuojantis dviratininkas laikosi tų pačių pirmumo taisyklių kaip ir automobilio vairuotojas. Ratų skaičius ir greitis čia nieko nekeičia.
O jeigu dviratininkas važiuoja lėtai ir atrodo, kad spėsite pravažiuoti? KET 3.2 punktas „duoti kelią“ apibrėžia kaip pareigą nepradėti važiuoti ir nedaryti manevro, dėl kurio kitas eismo dalyvis turėtų keisti kryptį ar greitį. Jei dviratininkui teko stabdyti dėl jūsų, kelio jam nedavėte, net jei nieko neatsitiko. Beje, 18 km/h važiuojantis dviratininkas per sekundę nurieda 5 metrus, tad tas „spėsiu“ yra trumpesnis, nei atrodo.
Tiesi gatvė dar nėra pagrindinis kelias
T raidės forma klaidina. KET 3.14 punktas pagrindiniu laiko kelią, pažymėtą ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“ ar „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“, kelią, kurio atžvilgiu kitas kelias pažymėtas ženklu „Duoti kelią“ ar „Stop“, arba kelią su kietąja danga, jeigu kitas kelias žvyruotas ar visai be dangos. Sankryžos formos tarp šių kriterijų nėra.
Danga gali viską apversti. Jei šoninė gatvelė žvyruota, asfaltuota gatvė tampa pagrindiniu keliu, ir pagal KET 154 punktą praleisti privalo jau dviratininkas. Keli metrai asfalto prieš pat sankryžą šalutinio kelio pagrindiniu nepaverčia – tai irgi aiškiai parašyta 3.14 punkte. Plačiau – žvyrkelio ir asfalto sankryžos pirmumas.
Teorijos egzamino teste šį atsakymą rasti nesunku. Kvartale, kai dviratis staiga išnyra iš už tvoros, gerokai sunkiau.
Kada dviratininkas sankryžoje privalo praleisti pats
Dešinės rankos taisyklė galioja tada, kai abu atvažiuojate keliais, o dviratininkas važiuoja važiuojamąja dalimi. Yra bent dvi situacijos, kai pareiga tenka jam.
Išvažiuoja iš kiemo ar stovėjimo aikštelės
Ne kiekviena T raidė yra sankryža. Jei „gatvelė“ iš tikrųjų yra išvažiavimas iš kiemo, stovėjimo aikštelės ar kitos šalia kelio esančios teritorijos, galioja KET 102 punktas: įvažiuodamas į kelią vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Dviratininkui ši pareiga galioja lygiai taip pat.
Kerta gatvę nuo šaligatvio ar dviračių tako
Jei dviratininkas atvažiuoja šaligatviu ar dviračių taku ir ketina kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas ir pirmumo ženklų nėra, KET 60 punktas jį įpareigoja praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones. Išimtis – kai jis kerta gatvę, į kurią kiti vairuotojai suka: tada pagal 158 punktą kelią jam turi duoti sukantis automobilis. Jei pats sukate į kairę, KET 157 punktas dar įpareigoja praleisti priešpriešais tiesiai važiuojančius. Apie tai plačiau – posūkis į kairę sankryžoje.
Kiek kainuoja nepraleistas dviratininkas
Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalis už reikalavimo duoti kelią nevykdymą, kai pradedama važiuoti, įvažiuojama į kelią, persirikiuojama ar kitaip keičiama važiavimo kryptis, numato 60–90 eurų baudą, o važiuojant tiesiai taikytina to paties straipsnio 7 dalis – 10–12 eurų bauda. Pagal to paties straipsnio 8 dalį dar gali būti atimta teisė vairuoti nuo vieno iki trijų mėnesių. Jei nepraleistas dviratininkas buvo priverstas staigiai stabdyti ar sukti į šoną, tai jau pavojingą situaciją sukėlęs KET pažeidimas pagal 420 straipsnio 1 dalį, o bauda už jį siekia 170–230 eurų.
Vis dėlto bauda čia ne didžiausia rizika. Dviratininkas neturi nei kėbulo, nei oro pagalvių, o atsakomybė už susidūrimą tektų tam, kuris privalėjo duoti kelią. Prie kiekvienos sankryžos be ženklų pirmiausia pažiūrėkite į dešinę ir ieškokite ne tik automobilio, bet ir dviračio – jo siluetas iš už krūmų ar stovinčių automobilių išnyra vėliausiai.
