Vienpusė gatvė, eismas vyksta viena kryptimi — tai žino visi. Tačiau dviratininkų atveju situacija ne tokia vienareikšmė, kaip atrodo. Kiekvieną pavasarį, kai dviratininkai grįžta į miestų gatves, kartojasi ta pati scena: automobilis vienpusiame eisme ir dviratininkas, atvažiuojantis iš priešpriešos. Kas teisus? Kas atsakingas, jei įvyksta susidūrimas?
Ką sako Lietuvos KET apie dviratininkus vienpusiame eisme
Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles, dviračio juosta leidžiama važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta kitų transporto priemonių eismas gretima eismo juosta. Tai galioja tiek pažymėtose dviračio juostose, tiek bendrojoje važiuojamojoje dalyje — abiem atvejais eismas privalo vykti ta pačia kryptimi kaip ir kitos transporto priemonės.
Dviratininkas, važiuojantis priešpriešiu vienpusiame eisme be teisėto pagrindo, pažeidžia KET. Pažeidimą gali kvalifikuoti pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį: bauda nuo 20 iki 40 eurų. Jei pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją — tai yra privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti greitį ar kryptį — bauda išauga iki 30–50 eurų.
Kodėl automobilio vairuotojas vis tiek gali būti pripažintas kaltu
Čia prasideda ta dalis, kurios daugelis vairuotojų nežino ir kuri juos nustebina. Net jei dviratininkas aiškiai pažeidė KET važiuodamas priešprieša, susidūrimo atveju tai automatiškai neatleidžia automobilio vairuotojo nuo atsakomybės.
Priežastis: vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu ir tokia forma, kad galėtų reaguoti į realias kelio situacijas — įskaitant ir tas, kurios atsiranda dėl kitų eismo dalyvių klaidų. Jei vairuotojas galėjo pastebėti dviratininką iš anksto ir turėjo galimybę sustoti ar išvengti susidūrimo, bet to nepadarė — jo kaltė gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, kad dviratininkas pažeidė taisykles.
Teismai tokias situacijas vertina kompleksiškai: vertinamas abiejų pusių greitis, reakcijos laikas, matomumas, kelio plotis. Kaltė gali būti dalijama — ir dažnai taip nutinka.
Kaip situacija skiriasi kitose ES šalyse
Čekijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir daugelyje kitų ES šalių egzistuoja speciali sistema: vienpusiame eisme dviratininkai gali važiuoti priešpriešia — bet tik tada, kai po ženklu yra papildoma lentelė, aiškiai tai nurodanti. Be tokio ženklo — draudžiama, kaip ir Lietuvoje.
Šių šalių praktika rodo, kad tokios išimtys gerokai pagerina miestų dviračių infrastruktūrą ir sumažina nelaimingų atsitikimų skaičių: dviratininkai neturi rinktis aplinkinių kelių, o automobilių vairuotojai žino, kur tikėtis priešpriešinio dviratininko. Sistema veikia, kai ji aiškiai pažymėta.
Lietuvoje tokios standartizuotos išimčių sistemos šiuo metu KET nenumato — tačiau miestų dviračių infrastruktūra sparčiai plečiasi ir ši tema tampa vis aktualesnė.
Redakcinė nuomonė
Dabartinė situacija Lietuvoje kuria pavojingą pilką zoną: dviratininkai de facto važiuoja priešprieša vienpusio eismo gatvėse, bet be jokio teisinio pagrindo ir be jokio infrastruktūrinio sprendimo — kelio ženklinimo ar saugaus koridoriaus. Tuo pačiu metu automobilio vairuotojas — net ir laikydamasis KET — privalo būti pasiruošęs tokiai situacijai, nes atsakomybė gali tekti jam.
Daugelis Europos miestų šią problemą išsprendė paprastu ženklu ir dažų juosta ant asfalto. Tai nepalyginti pigiau nei vienas susidūrimas su jo teisinėmis pasekmėmis — tiek dviratininkui, tiek vairuotojui. Kol Lietuva nepriėmė tokio sprendimo, abi pusės moka už šią sistemos spragą — tik skirtingai.
Ką daryti vairuotojui praktiškai
Vienpusiame eisme — ypač siauroje gatvėje — verta sumažinti greitį ir pasirengti netikėtam dviratininkui iš priešpriešio. Ne todėl, kad tai teisinga situacija, o todėl, kad ji pasitaiko — ir jos pasekmės gali tekti jums, net jei buvote teisūs.
Jei susidūrimas įvyksta: iškvieskite policiją, užfiksuokite aplinkybes vaizdo registratoriumi ar telefonu, nesutinkite prisiimti kaltės vietoje. Tyrimas nustatys, kaip kaltė paskirstoma — ir tai ne visada aišku iš pirmo žvilgsnio.
