Vairuotojas blaivus, avarija nedidelė – tik apgadintas buferis. Namuose, dar drebančiomis rankomis, jis išgeria taurę nusiraminti. Po valandos prie durų pasibeldžia policija, nes kitas eismo dalyvis vis dėlto iškvietė pareigūnus. Ir čia prasideda tikroji problema: teisiškai tas vienas gurkšnis gali kainuoti tiek pat, kiek vairavimas girtam.
Ką konkrečiai sako KET 221 punktas
Kelių eismo taisyklių 221 punktas, esantis XXIX skyriuje „Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui“, formuluoja tai be jokių išlygų: su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.
Atkreipkite dėmesį į formuluotę „eismo dalyviai“ – ji apima ne tik vairuotojus. Pareiga galioja visiems, kas dalyvavo įvykyje.
Kodėl ši taisyklė apskritai egzistuoja
Bet kodėl valstybei apskritai rūpi, ką vairuotojas geria jau po avarijos? Priežastis grynai praktinė: jei žmogus išgeria po įvykio, nustatyti, koks buvo jo blaivumas avarijos metu, tampa techniškai neįmanoma. Alkoholio kiekis kraujyje po įvykio nebeatspindi būklės tuo momentu, kai automobilis judėjo. Tai reiškia, kad vairuotojas, iš tikrųjų vairavęs neblaivus, galėtų tiesiog išgerti po avarijos ir teigti, kad būtent tai paaiškina tyrimo rezultatą. Todėl įstatymų leidėjas šią spragą uždarė radikaliai – prilygindamas gėrimą po įvykio pačiam vairavimui neblaiviam.
Kokia atsakomybė gresia iš tikrųjų
Ir čia daugelis nustemba. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, alkoholio vartojimas iki patikrinimo (kai nustatomas ne mažiau kaip 0,41 promilės neblaivumas) vertinamas kartu su vairavimu neblaiviam – užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų.
Bet bauda – ne viskas. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, už šioje dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, arba teisės atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų kartu su draudimu vairuoti transporto priemones be antialkoholinių variklio užraktų nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Žodis „privaloma“ čia esminis – tai ne pareigūno diskrecija, o įstatymo reikalavimas.
Ką daryti iš tikrųjų po eismo įvykio
Vietoj alkoholio – konkretūs veiksmai, kuriuos nustato KET 219–220 punktai:
- Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą, nesukeliant papildomo pavojaus eismui.
- Pateikti kitiems dalyviams asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą ir draudimo informaciją.
- Jei žmonių nenukentėjo ir dėl aplinkybių sutariama – užpildyti eismo įvykio deklaraciją su schema, ją pasirašo visi dalyviai.
- Jei žmogus žuvo ar buvo sužeistas – pranešti policijai ir likti vietoje, kol atvyks pareigūnai.
- Nevartoti jokių svaigiųjų medžiagų ir vaistų, kol nebus atliktas blaivumo patikrinimas.
Verta atkreipti dėmesį ir į vaistus – KET 221 punktas mini juos atskirai. Raminamieji ar skausmą malšinantys preparatai, išgerti po įvykio, taip pat gali iškreipti patikrinimo rezultatą. Jei sveikatos būklė reikalauja medikamentų, apie tai būtina informuoti medikus ir pareigūnus.
Sprendimas išgerti po avarijos dažniausiai priimamas ne dėl blogos valios, o iš streso – bet įstatymas šio skirtumo nedaro. Kelios valandos kantrybės iki patikrinimo kainuoja gerokai mažiau nei metai be vairuotojo pažymėjimo.
