„Nežinojau, kad čia toks ženklas.” „Niekas nepasakė, kad taisyklė pasikeitė.” „Aš pėsčiasis, man KET netaikoma.” Šie argumentai kelyje ir teisme veikia vienodai — niekaip. KET 5 punktas nustato aiškią pareigą, o Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 2 dalis ją sustiprina: įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.
Kas yra eismo dalyvis — ir kodėl tai svarbu
KET 5 punktas taikomas ne tik vairuotojams. Pagal KET 3 punktą eismo dalyviu laikomas kiekvienas kelyje dalyvaujantis asmuo — vairuotojas, pėstysis, dviratininkas, elektrinio paspirtuko vairuotojas, raitelis. Visi jie privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.
Tai reiškia: pėstysis, kuris eina per raudoną šviesą, negali teisintis, kad nežinojo taisyklės. Dviratininkas, važiuojantis šaligatviu, kai yra takas, negali sakyti, kad nežinojo hierarchijos. Paspirtuko vairuotojas be šalmo nuo 2026 m. sausio 1 d. negali teisintis, kad niekas nepranešė apie pasikeitimą.
Nežinojimas kaip gynyba — kodėl tai neveikia
Lietuvos Baudžiamasis kodeksas 2 straipsnio 2 dalyje nurodo tiesiogiai: „Įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia.” Tas pats principas veikia ir administracinėje teisėje. Teismai Lietuvoje sistemingai atmeta nežinojimo argumentą kaip gynybą.
Kauno apylinkės teismas 2020 m. sprendime aiškiai konstatavo: „Pagal konstitucinį principą įstatymų reikalavimų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės.” Šis principas nėra išimtinis — jis taikomas kiekvienoje byloje, kur asmuo teisinasi nežinojimu.
Pareiga „išmanyti” — ne tik „žinoti”
KET 5 punkte vartojamas žodis „išmanyti” — tai aktyvesnis standartas nei paprastas „žinoti”. Jis reiškia, kad eismo dalyvis privalo aktyviai sekti galiojančias taisykles, o ne laukti, kol kažkas jį informuos apie pakeitimus.
Praktiškai: kai 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos paspirtukų šalmo taisyklės, niekas papildomai nekviečia vairuotojų ir neperskaito jiems pakeitimų. Taisyklės paskelbiamos Teisės aktų registre ir oficialiai laiko nuo paskelbimo momento. Vairuotojas, kuris sako „nežinojau”, teisiškai reiškia „nesilaikiau pareigos žinoti”.
Kada taisyklės pasikeitė — ir kas apie tai privalo žinoti
2026 m. įsigaliojo kelios svarbios KET naujovės, apie kurias ne visi eismo dalyviai informuoti:
- Šalmas paspirtukams — privalomas visiems nuo 2026 m. sausio 1 d., nepriklausomai nuo amžiaus
- Dviratininko maršruto hierarchija — takas → kelkraštis → šaligatvis → važiuojamoji dalis (KET 57 p.)
- Registracijos liudijimas — kasdien vairuojant Lietuvoje nebūtinas, tačiau keliaujant į užsienį privalomas
- Vairuotojo pažymėjimas — sustabdomas automatiškai pasibaigus medicininei pažymai
Kiekvienas šių pakeitimų galioja nuo įsigaliojimo datos, nepaisant to, ar konkretus eismo dalyvis apie juos žino.
Praktinis klausimas: kas atsitinka, kai baudžia už nežinomą taisyklę
Policijos pareigūnas neturi pareigos prieš skiriant baudą įrodyti, kad asmuo žinojo taisyklę. Pakanka, kad taisyklė galiojo ir buvo pažeista. Teisingumo sistemoje preziumuojama, kad kiekvienas asmuo galėjo ir turėjo žinoti galiojančius įstatymus.
Vienintelė išimtis — jei įrodoma, kad teisės aktų nežinojimas atsirado dėl objektyvių, nepriklausančių nuo asmens aplinkybių. Tokiais atvejais rekomenduojama konsultuotis su teisininku, tačiau ši gynyba praktikoje yra retai sėkminga.
Paprasčiausias sprendimas: KET tekstas viešai prieinamas ketonline.lt ir kodeksai.lt. 2026 m. pakeitimai — vairavimotestai.lt. Perskaityti užtrunka mažiau nei gauti pirmą baudą už nežinomą taisyklę.
