Pyptelėjimas prie perėjos. Kažkas pypsčioja — žalias, raudonas, žalias. Dauguma vairuotojų ir pėsčiųjų tą garsą girdi kasdien ir visai negalvoja, ką jis reiškia teisiškai ir techniškai. O Lietuva šioje srityje turi daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kelių eismo taisyklių 79 punktas trumpai, bet tiksliai nustato: šviesoforo signalai gali būti papildomai dubliuojami garso signalais, informuojančiais neregius pėsčiuosius, kad galima pereiti važiuojamąją dalį. Tai ne dekoratyvinė detalė — tai eismo reguliavimo sistemos dalis, turinti konkrečią teisinę reikšmę.
Ką KET sako apie garso signalus ir kodėl tai svarbu visiems
KET 79 p. nustato, kad garso signalai yra papildomas šviesoforo dubliavimo būdas — ne privalomas, bet leidžiamas ir reglamentuotas. Tai reiškia: kai toks signalas įrengtas, jis yra oficiali eismo reguliavimo priemonė, o ne tik patogumo elementas.
Praktinė reikšmė vairuotojui: garso signalas reiškia, kad toje sankryžoje aktyviai veikia pritaikyta infrastruktūra žmonėms su regos negalia. Į tai verta atkreipti dėmesį — ypač sankryžose, kur pėsčiųjų srautai dideli arba perėjos ilgos.
Pėsčiajam, ignoruojančiam šviesoforo signalus — tiek šviesos, tiek garso — taikomas Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 1 dalis: bauda nuo 20 iki 40 eurų už nepaklusimą eismo reguliavimo signalams. Jei toks pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją — bauda didėja iki 30–50 eurų pagal 428 str. 2 dalį.
Kaip Vilnius pakeitė garso signalų sistemą 2026 m.
Teorija — viena. Praktinė Lietuvos realybė — daug įdomesnė. Vilniuje šiuo metu veikia 1 500 akustinių įrenginių, o 2026 m. pradžioje 72 sankryžose įdiegta nauja Bluetooth technologija, susieta su nemokama LOC.id programėle. Sistema garso signalą sustiprina tik tada, kai netoliese aptinkamas regos negalią turintis asmuo — taip išvengiama perteklinio triukšmo šalia sankryžų gyvenantiems ar dirbantiems žmonėms.
Modernizuoti šviesoforai garso lygį automatiškai pritaiko prie aplinkos triukšmo — ryte, kai tyla, signalas pypsi 10 decibelų garsiau nei fonas; privažiuojant garsiam automobiliui, sistema automatiškai padidina garsą. Pėsčiųjų mygtukų apačioje atsirado krypties rodyklė ir vibruojantis mygtukas — palietęs jį, žmogus su regos negalia gali patikrinti, ar tikrai žalia.
Ši technologija pirmiausia išbandyta bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) — ir tai svarbu: sistema kurta su tais, kuriems ji skirta, o ne tik pagal techninius reikalavimus.
Kuo senoji sistema skyrėsi nuo naujosios
Anksčiau problema buvo paprasta: sistema negalėjo žinoti, ar prie perėjos iš tiesų yra regos negalią turintis žmogus. Todėl neretai buvo pasirenkama visą laiką skleisti aukštesnį garso lygį — kad signalas tikrai būtų girdimas. Rezultatas: triukšmas šalia sankryžų, kuris trikdė gyventojus, bet ne visada pasiekdavo tuos, kuriems buvo skirtas.
Naujų kartos garsiniai signalai diegiami įgyvendinant naujų sankryžų įrengimą ar esamų rekonstrukciją — todėl vis dar nemaža dalis garsinių signalų mieste yra seno tipo. Tai reiškia: priklausomai nuo to, kurioje sankryžoje stovite, gali tekti susidurti su dviejų kartų sistemomis.
Ar tai trukdo eismui? Vairuotojui — ne. Bet žinoti, kad pyptelėjimas yra teisiškai reikšmingas eismo signalas, o ne tik fono garsas — verta.
Ką tai reiškia praktiškai: vairuotojui ir pėsčiajam
Vairuotojui garso signalas yra papildomas indikatorius, kad perėjoje gali judėti pažeidžiami eismo dalyviai. Ypač aktualus anksti ryte ar vėlai vakare, kai matomumas mažesnis ir dėmesys linkęs atsipalaiduoti.
Pėsčiajam — priminti, kad garso signalas yra oficialios eismo reguliavimo sistemos dalis. Žalia šviesa ir pyptelėjimas reiškia tą patį: galima eiti. Raudona šviesa ir tyla — draudžiama, nepaisant to, ar matote automobilius.
Kitą kartą išgirdę tą kasdienišką pyptelėjimą — bent sekundę pagalvokite, kiek inžinerinės minties ir teisinio reguliavimo slypi už to paprasto garso.
